Kaip pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, praėjusios Vyriausybės sprendimas riboti dalies dvejopos paskirties prekių eksportą lėktuvais ir palikti tik 10 leidžiamų šalių buvo priimtas gruodžio pradžioje.
Tuomet Aušrinės Armonaitės vadovaujama ministerija pranešė, kad Vyriausybė pritarė pasiūlymui papildyti Nacionalinį kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąrašą, siekdama apriboti prekių, kurios gali būti panaudotos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą veiksmams, eksportą iš Lietuvos į trečiąsias šalis. Teigta, kad šiais pakeitimais siekiama sumažinti grėsmes Lietuvos visuomenės saugumui.
„Atnaujintame sąraše nebeliks prekių, jau įtrauktų į ES sankcijomis draudžiamų prekių sąrašus. Į jį bus įtrauktos naujos prekės, kurios, tikėtina, naudojamos Rusijos karinėse sistemose. Šio žingsnio nutarta imtis, reaguojant į pastebėtas eksporto tendencijas, kurios rodo galimus sankcijų apėjimo atvejus ir šių prekių naudojimą karo veiksmuose.
Taip pat nutarta uždrausti tam tikrų prioritetinių prekių, naudojamų Rusijos karinėse technologijose ir rastų mūšio laukuose Ukrainoje, eksportą oro transportu. Šis draudimas netaikomas, jei prekės gabenamos į šalis partneres ar Ukrainą“, – rašyta pranešime.
Dabar, Luko Savicko vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija komentuoja, kad šis sprendimas, jei būtų paliktas galioti esama apimtimi, esmingai paveiktų Lietuvos aukštos pridėtinės vertės pramonės gyvybingumą.
„Unicorns Lithuania“ vadovė: nesiimant veiksmų, ilgainiui matysime didelį neigiamą poveikį
Verslo atstovus piktina, kad šie pokyčiai buvo padaryti skubotai, tyliai, nesitariant su verslu ir neįvertinant poveikio šalies ekonomikai.
Pasak „Unicorns Lithuania“ vadovės Gintarės Verbickaitės, apie šią situaciją asociacija sužinojo tik šįryt. Kaip paminėjo ji, tokie apribojimai paveiktų įmonę „Hostinger“, teikiančią serverių paslaugas.
„Sankcijų Rusijai svarbos nekvestionuojame – jos turi būti realios ir veikiančios, tačiau bet kokie eksporto reguliavimo pokyčiai negali būti daromi skubotai ir tyliai, neįvertinus realaus poveikio šalies ekonomikai ir Lietuvos verslams. Plataus poveikio ir skuboti sprendimai, ypač kai nėra galimybės jiems tinkamai pasiruošti, daro reikšmingą įtaką bet kokios srities verslo veiklai, skatina svarstyti veiklos perkėlimą į šalis, kuriose teisinė aplinka yra stabilesnė.
Technologijų sektoriaus augimas yra esminis veiksnys, galintis užtikrinti Lietuvos ekonomikos vystymąsi nepriklausomai nuo geopolitinės situacijos ar ekonominių ciklų regione. Inovatyvius, globaliai konkurencingus produktus kuriančios įmonės iš Lietuvos sėkmingai parduoda ir eksportuoja savo paslaugas bei produktus visame pasaulyje, o pajamas apskaito Lietuvoje ir taip reikšmingai papildo Lietuvos biudžetą. Prieš įvedant papildomus ribojimus būtina įvertinti tiek jų naudą siekiamų tikslų įgyvendinimui, tiek poveikį verslui bei užtikrinti, kad laikas pasiruošti pokyčiams būtų pakankamas.
Kai kalbame apie reguliacinę aplinką, Lietuva dažnai nueina griežtesniu keliu, nei kitos ES šalys. Taip sumažinami Lietuvoje veikiančių įmonių konkurencingumo rodikliai ir dažnu atveju skatinamas verslo dalies ar net visų veiklų iškėlimas į kitas ES šalis – šią tendenciją jau stebime.
Nesiimant veiksmų sukurti palankesnes verslui sąlygas Lietuvoje, ilgainiui matysime didelį neigiamą poveikį šalies ekonomikai. Lietuva, būdama maža ir neturinčia kitokių išteklių valstybe, turi siekti tapti konkurencingiausia šalimi Europoje aukštos pridėtinės vertės srityje ir užtikrinti kuo lankstesnę, patrauklesnę erdvę proveržiui“, – situaciją „Delfi“ komentuoja „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.
„Infobalt“ vadovas: tokia praktika nepriimtina
Inovatyvias skaitmenines technologijas kuriančias kompanijas vienijančios asociacijos „Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas teigia, kad atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą palaiko dvigubos paskirties produktų eksporto kontrolės ir priežiūros mechanizmų būtinybę, tačiau pastebi, kad tam turi būti tinkamai pasiruošta – išdiskutuota su verslu ir profesionaliai iškomunikuota.
„Praktika, kai verslas sužino apie pokyčius prieš šventes iš savo logistikos verslo partnerių, yra nepriimtina. Atkreipiame dėmesį, kad pagal nuo sausio 1 dienos įsigaliojančią tvarką kai kurių prekių oro transportu negalima eksportuoti net į Pietų Ameriką, Afriką bei Pietryčių Azijos šalis“, – komentare „Delfi“ sakė S. Černiauskas.
Pasak jo, nors Europoje ir Baltijos šalių kaimynėse ekonominė situacija yra pakankamai įtempta ir regionas turi didelių iššūkių su konkurencingumu, Lietuva pastaruoju metu demonstruoja įspūdingą ekonominį augimą. Konkurencingas aukštos pridėtinės vertės eksportas, S. Černiausko teigimu, yra viena pagrindinių to priežasčių.
„Daiktų internetas, telematika ir kitos inovacijos yra vienos esminių Lietuvos bendrojo vidaus produkto, sukuriamų darbo vietų ir sumokamų mokesčių augimo sričių“, – pastebėjo S. Černiauskas.
Tiesa, jis pridūrė, kad naujos Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos vadovybės pirminė reakcija peržiūrėti taisykles ir rasti subalansuotą sprendimą teikia vilties išspręsti problemą neprarandant ilgus metus kurtų verslo ryšių ir atvertų rinkų.
Leonavičius: būtina steigti verslo tarybą
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius tikisi, kad naujoji Vyriausybė imsis aktyvių veiksmų sprendžiant šią situaciją ir kartu su verslu ieškos geriausio sprendimo, kuris užtikrintų tiek nacionalinį saugumą, tiek verslo tvarumą. Jis primena apie verslo tarybos steigimą.
„Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai jau ne kartą akcentavo būtinybę steigti verslo tarybą prie Vyriausybės, kuri padėtų išvengti tokių situacijų kaip dabartinė diskusija dėl dvejopos paskirties prekių eksporto ribojimo. Tokia taryba galėtų ne tik užtikrinti sklandų dialogą tarp verslo ir valdžios, bet ir padėti inventorizuoti sprendimų priėmimo mechanizmus, įvertinti jų poveikį ekonomikai bei užkirsti kelią potencialioms problemoms.
Siūlome bent pabandyti įdiegti šią idėją ir stebėti, kaip veiks toks mechanizmas, bei kokią naudą jis galėtų atnešti tiek bendrai komunikacijai, tiek operatyviam ir subalansuotam sprendimų priėmimui. Taryba taptų svarbiu įrankiu užtikrinant, kad priimami sprendimai būtų tvarūs, pagrįsti ir neperžengtų ribos, kur racionalūs suvaržymai virstų našta, stabdančia ekonominę plėtrą.
Šioje situacijoje matome svarbų racionalaus požiūrio poreikį. Svarbu, kad siekdami nacionalinio saugumo ar geopolitinių tikslų, kartu rastume subalansuotus sprendimus, kurie nekenktų Lietuvos verslo aplinkai ir neprarastų aukštos pridėtinės vertės pramonės konkurencingumo. Verslas jaučia šių sprendimų pasekmes, tačiau dialogo ir poveikio vertinimo trūkumas rodo, kad efektyvesni mechanizmai galėtų padėti tokias situacijas spręsti iš anksto“, – komentuoja S. Leonavičius.
Savickas: sieksime koreguoti sprendimą
Į šią žinią reaguodama Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša teiksianti nutarimo projektą, kuriuo artimiausiame Vyriausybės posėdyje bus siekiama stabdyti kelių tūkstančių dvejopos paskirtie prekių eksporto iš Lietuvos draudimą.
„Suprantamas ir visiems svarbus tikslas – pagalba Ukrainai. Tačiau nesitardami, neieškodami racionalių ir tikslių sprendimų, o užmesdami plačius apribojimus verslui pergalės nepasieksime.
Jau girdime, kad verslas krauna prekes į sunkvežimius ir veža į kaimynines šalis tolimesniam eksportui. Sprendimas niekaip nepasiekia tikslo, tik sukuria papildomus suvaržymus ir nuostolius mūsų pačių verslui. Artimiausio Vyriausybės posėdžio metu sieksime koreguoti sprendimą, pateiksime racionalių būdų užkardyti sankcijų Rusijai apeidinėjimą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Anot ministro, priimant jau rytoj įsigaliojančius pakeitimus nebuvo atliktas sprendimo poveikio ekonomikai ir verslo įmonėms vertinimas, nebuvo pateikta informacijos kiek į kokias šalis keliauja dvejopos paskirties prekės, eksporto partnerių sąrašas sumažintas vos iki 10-ies šalių, neatsižvelgiama į kaimyninių valstybių nustatytą reguliavimą.
Ministras ketina inicijuoti papildomas diskusijas su suinteresuotomis šalimis ir pasiūlyti mechanizmus, kurie leistų užtikrinti tiek nacionalinio saugumo interesus, tiek minimalų poveikį Lietuvos verslo aplinkai.
„Turime kurti sąlygas, kuriose verslas galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų, išlaikydamas konkurencingumą. Toks balansavimas yra būtinas, siekiant ilgalaikės naudos tiek ekonomikai, tiek visuomenei. Nesuprantami yra sprendimai, kurie įsigalioja per savaitę, verslui nepaliekant jokių galimybių atitinkamai reaguoti“, – pridūrė ministras.
