Pateikė visą sąrašą
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus teigimu, konfederacija Vyriausybei pateikė raštą, kuriame yra numatyti 8 siūlymai.
Jie, kaip tikino, susiję su įvairiausių verslo sektorių veikos atnaujinimu, kurie galėtų būti įgyvendinti švelninant karantino sąlygas.
„Delfi“ taip pat gautame rašte matyti siūlymas leisti odontologams vėl teikti odontologines paslaugas, tiesa, tačiau ribojant pacientų srautą. Taip pat – vėl leisti veiklą vykdyti specializuotiems automobilių pardavimo ir kitiems salonams.
„Jiems, be Vyriausybės rašte minėtų griežtų saugumo reikalavimų, galėtų būti papildomai taikomas reikalavimas priimti klientus tik iš anksto susitarus. Toks principas šiuo metu taikomas Vokietijoje“, – rašome rašte.
Be jau minėtų siūlymų, LVK taip pat siūlė leisti darbą vėl pradėti privačioms medicinos priežiūros įstaigoms, laisvalaikio prekių prekybos vietoms, prekiaujančioms namų ūkio, sodo, žūklės, medžioklės reikmenimis.
„Siūlome svarstyti galimybę leisti švelninti karantino reikalavimus viešojo maitinimo ir asmens higienos paslaugų įstaigoms.
LVK nuomone, restoranai, kavinės ir panašios viešojo maitinimo vietos galėtų atnaujinti veiklą laikantis griežtų saugumo reikalavimų, įskaitant 2 metrų atstumo išlaikymą tarp asmenų.
Kirpyklos ir kitų asmens higienos paslaugų salonai taip pat galėtų atnaujinti veiklą laikantis papildomų saugumo priemonių, pavyzdžiui, priimti klientus tik pagal išankstinę rezervaciją ribojant asmenų skaičių ir periodiškai dezinfekuojant patalpas“, – rašoma Vyriausybei įteiktame rašte.
Tarp siūlymų nugulė ir prašymas leisti verslininkams palaipsniui atnaujinti sporto veiklą. Rašte aiškinama, kad visų pirma galėtų būti atnaujinami individualūs lauko sportai kaip golfas, lauko tenisas, individualios bėgimo ir panašios treniruotės lauke.
„Taip pat būtų galima atnaujinti sporto klubų, treniruoklių salių ir pan. veiklą, su sąlyga, kad bus užtikrinami saugumo reikalavimai, įskaitant 2 metrų atstumo išlaikymą tarp asmenų ir periodiškai dezinfekuojamą sporto įrangą ir patalpas“, – teigiama siūlymuose.
V. Sutkus taip pat užsiminė, kad visi šie pasiūlymai buvo rengti ne rytdienai, o žiūrint šiek tiek į priekį, todėl net jei šiuo metu juos įgyvendinti galimybės ir nėra, siūlymus dar kartą bus galima peržiūrėti artimiausiu metu.
Pasak jo, ne mažiau svarbus momentas yra ir tai, kad jei verslo veikla bus atnaujinta, svarbu užtikrinti ir visų darbuotojų testavimą dėl koronaviruso.
„Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga savo pranešime teigė, kad express COVID – 19 virus savarankiškas testavimas yra nelegalus. Tokie testai nepardavinėjami vaistinėse ir kitur.
Esame apklausę ženklų skaičių gamybos ir paslaugų įmonių, kurioms būtinas nors toks express testų atlikimas. Ypač gamybos įmonėse neįmanoma išvengti žmonių betarpiško bendravimo ir su išore. Tai leistų įmonėms pačioms įsigijus priemones įsijungti į ligos plitimo kontrolę. Žinoma, tam būtina nusitatyti tam tikras rekomendacines taisykles, tačiau svarbiausia, kad tokiu būdu būtų vykdomas viruso plitimo užkardymas“, – sakė V. Sutkus.
Nuo kada, jo nuomone, karantinas galėtų būti švelninamas, LVK prezidentas pasakyti nenorėjo. Kaip teigė, tai spręsti turi specialistai, tačiau pabrėžė, kad įmonės laukia, kada galės atnaujinti veiklą.
„Čia galiu tik pacituoti Donaldą Trumpą: „Jeigu visai sustabdysime ekonomiką, vaistai gali būti žalingesni už pačią ligą.“ O kada vaistai pasidaro pernelyg žalingi, čia jau politikų sprendimas“, – tikino V. Sutkus.
Siūlo atidaryti lauko terasas, vėliau – viešbučius
Savo siūlymais su Vyriausybe teigė pasidalinusi ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
„Mes, pirmiausia, siūlome, kad sujudėtų lauko kavinės, lauko terasos. Oras šyla, žmonės eis į gatves ir į parkus, tai siūlome, kad bent jau pradėtų dirbti tie, kurie dabar daro maistą išsinešimui ir galėtų lauke pasistatyti po vieną kitą stalelį, o paskui prisijungtų ir kitos terasos“, – teigė ji ir sakė, kad viskas turėtų būti įgyvendinama griežtai laikantis visų saugumo reikalavimų.
„Antru etapu matytume, kad kai jau bus nutrauktas karantinas, galėtų sujudėti vietinis turizmas, atsidaryti viešbučiai Birštone, Druskininkuose, Anykščiuose, pajūryje.
Manau, kad žmonės, užsisėdėję namie, tikrai norėtų keisti aplinką. Vėlgi, galėtų būti priimama ne dideliais kiekiais, kad būtų išlaikomas saugumas. Nesiūlyčiau atidaryti baseinų, bet galėtų būti pavienės mankštos lauke, masažai“, – taip pat siūlė ji.
Pasiteiravus, kaip bus su viešbučiais, kurių klientai daugiausia būdavo verslo reikalais atvykę užsieniečiai, ji tikino, kad šio sektoriaus laukia liūdniausias likimas.
„Jų atsigavimą didžiuosiuose miestuose mes matome daugiausiai po metų, nes turi atsidaryti sienos, suaktyvėti skrydžiai“, – prognozavo ji, o užsimindama apie bendrą viešbučių ir restoranų padėtį šalyje sakė, kad ji tikrai prasta.
Anot E. Šiškauskienės, asociacija kreipėsi į valdžią ir jų prašė darbuotojams darbo užmokesti kompensuoti be paties verslo prisidėjimo.
„Verslas, kuris yra 100 proc. uždarytas, jis neturi iš ko prisimokėti tų pinigų“, – teigė ji.
Balnis: galėtume veikti laikantis griežtų saugumo priemonių
Picerijų, restoranų ir blyninių tinklą valdančios „Amber Food“ bendrovės direktorius Gediminas Balnis sakė atskirai siūlymų valdžiai neruošęs, tačiau turintis savo nuomonę apie galimą karantino švelninimą.
Kalbėdamas apie restoranų veiklos atnaujinimą jis sakė, jog jie galėtų pradėti veikti laikantis itin griežtų priemonių. Kaip pateikė pavyzdį, aptarnaujamas galėtų būti tik kas antras stalelis, ribojamas skaičius žmonių, kurie prie jo gali sėdėti.
„Tai pat galėtų būti ribojama, kiek išvis stalų galėtų būti patalpoje arba zonoje. Galėtų būti ir tokie apribojimai, kad galėtų pradėti veikti tik tie restoranai, kurie turi atskirus įėjimus į patalpas. Turiu omenyje, kad nebūtų taip, jog visi sulėks į „Akropolius“ ir bus daugybė žmonių.
Juk jeigu restoranai yra prekybos centruose, tai visi žmonės eina į bendrus tualetus, bendras erdves ir žmonių susibūrimai yra daug didesni, nei atėjus į restoraną tiesiog iš lauko, kur yra atskiras įėjimas, atskiri tualetai“, – kalbėjo jis.
Verslininkas taip pat pastebėjo, kad kadangi orai dabar eis šiltyn, o tikimybė lauke užsikrėsti yra mažesnė nei viduje, būtų galima atidaryti lauko terasas ir labiau išplėsti jų perimetrą, padaryti didesnius atstumus tarp stalų.
G. Balnis taip pat užsiminė apie šiandien verslui vėluojančią paramą bei politikų sprendimus, kurie lemia ir verslo delsimą išmokėti atlyginimus.
„Štai Jungtinėje Karalystėje algos jau yra išmokėtos ir valstybė jas tiesiai moka savo darbuotojams. O pas mus yra taip, kad pradžiai algas turime išmokėti mes, o paskui valstybė kompensuos kažkiek, nors, baisiausia, dar neaišku ir kiek.
Balandžio 7 dieną jie spręs dėl algų už kovo mėnesį, kai pas mus yra 1 tūkst. darbuotojų, kuriems viską reikia dar ir apskaičiuoti, taikyti metodikas. Čia net ir ne tūkstantį turint, o keliasdešimt, reikia viską sužiūrėti. Ne viskas per vieną dieną vyksta“, – kalbėjo jis ir sakė, kad jo įmonės darbuotojai algų už kovą šiandien taip pat dar negavo, nes paprasčiausiai dar neaišku, kokia formule jas skaičiuoti.
„Laukiame valdžios sprendimo“, – sakė jis.
G. Balnis teigė, kad šiandien apie 95 proc. įmonės restoranų yra uždaryti ir nedirba, o likę 5 proc. parduoda maistą išsinešimui.
„Mes prekybą išsinešimui bandėme ir Jonavoje bei Alytuje, bet paklausa buvo arti nulio, todėl užsidarėme“, – sakė jis.
Surplys: kalbėti apie kavinių atidarymą – anksti
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas ir Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys pirmadienį ryte Vyriausybės surengtoje konferencijoje teigė, kad kol kas ieškoma sprendimų, kurie verslai galėtų pradėti dirbti nesulaukę karantino pabaigos.
Tiesa, kalbėdamas apie lauko kavinių darbo pradžią, G. Surplys tokį variantą atmetė.
„Didžiausia klaida, kurią dabar būtų galima padaryti, tai įsivaizduoti, kad viskas tvarkoje, jau kažką pasiekėme, galime atsipūsti, nusiimti kaukes. Ta taip nėra. <...>
Kalbant apie tuos verslus, kurie galbūt galėtų jau pradėti grįžti į savo įprastą veiklą, tai vis dėlto pirmiausia kalbėtume apie tuos, kurie turi mažiausiai socialinio kontakto. Kalbėti apie kavines tikrai per ankstyva. <...>
Pirmiausia turime sulaukti pačių asocijuotų verslo struktūrų pasiūlymų, kurių laukiame iki šios dienos 12 val. (pirmadienio- red.), po to atliksime analizę ir galėsime tartis dėl kažkurio tai verslo liberalizavimo“, – teigė jis.
Taip pat G. Surplys aiškino, kad verslas galėtų veikti tik užtikrinant visus griežtus saugumo reikalavimus.
„Pirmiausia, tai darbuotojų aprūpinimas, kad jie galėtų saugiai dirbti. Tai aprūpinimas visomis dezinfekcinėmis priemonėmis, apsaugos priemonėmis tokiomis kaip kaukės, pirštinės. Tada, kalbant apie lankytojus, paslaugų gavėjus, vėlgi turi būti užtikrinamas srautas, kuris paliktų galimybę kuo mažesniam kontaktui: atstumai tarp klientų nuo metro iki dviejų, jei įmanoma aptarnavimas po vieną. Ir dabar jau verslai veikia tomis sąlygomis, yra priimtos ministro rekomendacijos, jie jomis vadovaujasi“, – kalbėjo G. Surplys.
Pirmadienį popiet atstovas sakė, kad iš viso Vyriausybė sulaukė apie 20 verslo siūlymų, kaip jie galėtų pradėti veiklą nelaukiant karantino pabaigos.
„Tie pasiūlymai paima tokias priemones, kaip riboti klientų srautus, matuoti visų ateinančių klientų temperatūrą, periodiškai prekybos vietose atlikti mikrobiologinius tyrimus, anketuoti klientus iš anksto, ar jie neserga, ar jie nesilankė kažkur pavojingose vietose, užtikrinti, kad įėjimas į prekybos ar paslaugų vietas būtų tik tiesiogiai iš gatvės ir t.t.
Tikrai verslo asociacijos sureagavo socialiai atsakingai. Buvo ir tokių, kurios sakė, kad jaučia, jog jų socialinė atsakomybė šiuo metu yra neatnaujinti veiklos. Visus šituos pasiūlymus svarstysime ir, kai leis laikas, galėsime priimti sprendimus dėl tam tikro verslo liberalizavimo“, – teigė jis.
Apie galimą karantino švelninimą po Velykų antradienį pasisakė ir premjeras Saulius Skvernelis.
Kaip rašė BNS, jo teigimu, prekybos vietose numatoma riboti žmonių srautus, įpareigoti pardavėjus ir klientus naudoti apsaugos priemones, pardavėjai negalės priklausyti rizikos grupėms.
Tikslūs karantino režimo pakeitimai turėtų būti patvirtinti vėliau šią savaitę.
„Mes, matyt, atpalaiduosime tam tikrą smulkų verslą ir sudėliosime labai aiškias sąlygas. Pavyzdžiui, jei į parduotuvę yra patekimas iš gatvės – kiek klientų gali būti, klientai ir pardavėjai tik su apsaugos priemonėmis, pardavėjai negali būti rizikos grupėse, turi būti dezinfekcinis skystis, įėjimo-išėjimo kontrolė. Tokioms sąlygoms esant galės smulkus verslas pasileisti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Mačiulis: kai kurios įmonės veiklą galėtų atnaujinti jau po Šv. Velykų
Apie karantino švelninimą soc. tinkle pasisakė ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, prasidedant ketvirtajai karantino savaitei, būtina pradėti svarstyti kada ir kurie verslai galėtų pradėti grįžti į normalias veiklos vėžes.
„Sprendimas užbaigti karantiną nėra binarinis pasirinkimas – yra daugybė tarpinių būsenų, kurios leis saugiau, sklandžiau ir su mažesne ekonomine žala grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo.
Toks planas nebūtinai bus baigtinis ir nekintantis, bet jis yra būtinas ir dėl to, kad daugeliui įmonių ir gyventojų neapibrėžtumas dar labiau apsunkina padėtį – bandyti išgyventi neatleidžiant darbuotojų vieną mėnesį yra viena, bet tai daryti „tiek, kiek reikės“, yra visai kas kita.
Kai kurios įmonės veiklą galėtų atnaujinti jau po Šv. Velykų, kitos, reikalaujančios artimo kontakto su didesnėmis grupėmis žmonių, galbūt turės palaukti iki gegužės ar iki vasaros“, – svarstė jis bei pridūrė, kad
sprendimas taikyti griežtą karantiną – sustabdyti didelės dalies įmonių veiklą tam, kad sustotų viruso plitimas – nėra kompromisas tarp „pinigų“ ir „gyvybių“.
Anot jo, įmonių bankrotai, milžiniškas nedarbas, skurdas ir materialinis nepriteklius gali vesti prie ne mažesnių humanitarinių nuostolių – prastesnės psichologinės sveikatos, žalingų įpročių formavimosi ar net nusikalstamumo ir savižudybių.
N. Mačiulis šiandieninę situaciją dėl karantino Lietuvoje palygino ir su žagsulio sustabdymu.
„Daug kam teko girdėti paprastą buitišką žagsulio stabdymo metodą – pusę minutės sulaikyti kvėpavimą. Dažniausiai, nors ir ne visada, šis metodas suveikia, ir toliau jau galima normaliai kvėpuoti nebežagsint. Jei žmogus nekvėpuotų kelias ar keliolika minučių, žagsulys tikrai sustotų. Tačiau tokiu atveju žagsulys būtų mažiausia jo problema.
Panašiai ir su karantinu. Kritiniu pasaulinės pandemijos momentu Lietuva reagavo greitai ir ryžtingai – uždarė sienas ir įvedė kitas gana griežtas karantino priemones. Dabar reikės ryžto neperlenkti lazdos ir nevilkinti sprendimo saugiai pamažu grįžti prie normalaus kvėpavimo“,– soc. tinkle rašė jis.