Žinią, kad po vestuvių savo laimę toliau kartu milijardieriaus šeima kurs Didžiojoje Britanijoje, savo socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė K. Leontjeva. Moteris pasidalijo žinia, kad po vestuvių su vyru išsikraustė gyventi į Londoną, kur ji tęs savo studijas.

Domisi didelio verslo įsigijimu

Nurodęs, kad keičia gyvenamąją vietą Lietuvoje į Jungtinę Karalystę, N. Numavičius iškėlė klausimų, ar kartu nebus perkeliami ir fizinio asmens mokami mokesčiai į Didžiąją Britaniją.

Milijardieriaus interesus atstovaujanti advokatė Olga Petroševičienė portalą DELFI užtikrino, kad kol kas N. Numavičius planų keisti mokesčių mokėtojo rezidencijos šalies neturi.

„Numavičiai tikrai turi planų būti Londone iki metų pabaigos. Dėl tolimesnių planų jų šeima nėra apsisprendusi, tai lems Kaetanos studijos ir Nerijaus verslo reikalai“, - teigiama atsiųstame atsakyme.

Pasiteiravus, kokios verslo galimybės dominą Lietuvos milijardierių Didžiojoje Britanijoje, O. Petroševičienė atsakė: „N. Numavičius visuomet ieško investicijų, ne išimtis ir šis kartas: jis aktyviai domisi vieno didelio verslo įsigijimo galimybe. Tačiau kol kas konkrečiai nieko atsakyti negalime“.

N. Numavičiui jau yra tekę gyventi tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek Airijoje, tačiau kiek laiko, jo advokatė neatsakė: „Dabartinis išvykimas yra planuojamas ilgesniam laikui negu lyg šiol buvę“.

Kodėl renkasi mokėti mokesčius kitoje šalyje?

Nors N. Numavičius kol kas tvirtina nesvarstantis galimybės keisti mokesčių mokėtojo, kaip fizinio asmens, statuso šalies, mokesčių ekspertė bei konsultacijų kompanijos „Fidexperta“ steigėja Rūta Bilkštytė aiškina, kodėl ir kokiomis sąlygomis pasaulio turtuoliai su savo mokesčiais iškeliauja į kitas šalis.

„Mokesčių rezidentas, kaip fizinis asmuo, moka mokesčius būtent toje rezidavimo šalyje, kurioje yra mokesčių rezidentas. Asmuo toje šalyje moka mokesčius nuo visų pasaulinių pajamų, nesvarbu, kur jos yra uždirbtos“, - aiškino specialistė.

Kaip kalbėjo R. Baikštytė, fizinių asmenų pajamų mokesčiai yra paskaičiuojami pagal „šaltinį“ (šalį, kurioje gaunamos pajamos) ir rezidavimo šalį.

„Pavyzdžiui, jei šalyje „šaltinyje“ yra mokami dividentai, tai tam tikras mokestis mokamas toje šalyje, kur pelnas yra uždirbtas, bet ir toje šalyje, kurioje asmuo yra mokesčių rezidentas, jis gali turėti dar papildomą prievolę“, - kalbėjo R. Bilkštytė.

Sakykime, Lietuvoje dividendai apmokestinami 20 proc. mokesčiu, o kitoje šalyje – 15 proc. Tokiu atveju, jei asmuo yra mokesčių rezidentas Lietuvoje, tai jis sumoka 15 proc. kitoje šalyje ir dar turi sumokėti 5 proc. Lietuvoje.

Rūta Bilkštytė
„Iš esmės gyventojas yra apmokestinamas tokiu tarifu, koks yra šalyje, kur asmuo yra mokesčių rezidentas“, - pridėjo pašnekovė.

Jei tarp dviejų valstybių yra pasirašyta Tarptautinė dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tokiu atveju šalys pasidalina mokesčiais.

„Bet jei nėra sutarties, pavyzdžiui, kaip yra su Japonija, o gaunami dividendai iš akcijų Japonijoje, tai japonai priskaičiuos savo tarifą, o Lietuvoje gavus dividendus reikės papildomai sumokėti 20 proc.”, - pavyzdį pateikė mokesčių specialistė.

Kalbant apie mokesčių rezidento statuso keitimą naujoje šalyje, R. Bilkštytė pabrėžė, kad yra nustatyti bendri kriterijai, pagal kuriuos galima prašyti mokesčių mokėtojo statuso svečioje šalyje: gyvenamoji vieta, kiek laiko praleidi šalyje (ne mažiau 180 dienų arba 260 dienų per dvejus metus), pajamos (kur gaunamos ir kokios), turtas (būstas, ar turi gyvenamąją vietą) bei socialiniai interesai.

„Kalbant apie socialinius interesus žiūrima, kur gyvena šeima. Dar mokestinėje literatūroje kaip socialinis interesas nurodomas šalies, kurioje norėtum mirti ir būti palaidotas, pasirinkimas“, - įdomiomis detalėmis dalijosi R. Bilkštytė.

Mokesčių ekspertė teigė, kad dėl itin turtingų asmenų, vadinamų „riebiomis žąsimis“, mokesčių rezidavimo vyksta tam tikra konkurencija tarp valstybių.

„Šalys konkuruoja savo mokestinėmis sistemomis, kad vadinamos „riebios žąsys“ būtų pritrauktos. Tokie asmenys dažnai nėra pririšti prie vienos vietos, daug keliauja ir vieta, kur jie gyvena, yra sąlyginis dalykas“, - pasakojo specialistė.

Kaip pavyzdį, kaip šalys pritraukia turtuolius, R. Bilkštytė paminėjo fiksuoto pajamų mokesčio nustatymą. Pavyzdžiui, asmuo per metus turi sumokėti 2 mln. eurų per metus ir nesvarbu, kokios iš viso jo pajamos buvo per metus.

Komentuodama milijardieriaus N. Numavičiaus išsikėlimą į Londoną, R. Bilkštytė nesiryžo vertinti, ar verslininkas planuoja keisti mokesčių mokėjimo šalį, tačiau teigė, kad tokia galimybė įmanoma.

„Jei čia pirma „riebi žąsis“, matyt, išskrenda, tai šis faktas yra atoveiksmis gana neprotingo greito tarifo nuo nulio iki penkiolikos procentų pakėlimo apmokestinant pasyvias pajamas (akcijų pardavimą, palūkanas)“, - spėliojo pašnekovė.

Pasak jos, jau už praėjusių metų pajamas įsigaliojęs mokestinis pakeitimas gali iš Lietuvos išvyti ir daugiau verslininkų: „Atsiranda galimybė mąstyti, kad gal nebeverta Lietuvoje būti, o pakeisti mokesčių rezidavimo statusą. Kad tas procesas pajudės yra faktas“.

Vis dėlto kalbėdama apie N. Numavičiaus išvykimą R. Bilkštytė spėliojo, kad priežastys gali būti ir nesusijusios su mokesčių dydžiais: „Tai gali būti ta pati priežastis, dėl ko kūrėsi ir holdingai, - dėl saugumo, kad pasitraukti toliau nuo Lietuvos mokesčių administratoriaus įtakos zonos, nes čia ji per daug yra politizuota“.

Didžioji Britanija taiko lengvatas užsieniečiams

Pasak R. Bilkštytės, Didžiojoje Britanijoje yra gana aukštas progresinis gyventojų pajamų mokestis, kurio tarifas siekia iki 45 proc., tačiau šais tarifais apmokestinami tik Didžiosios Britanijos mokesčių rezidentai Didžiosios Britanijos piliečiai.

Kaip pastebėjo mokesčių specialistė, Didžiojoje Britanijoje įstatymai yra numatę lengvatas užsieniečiams, užsiregistravusiems mokesčių mokėtojais šioje šalyje. Valstybės tikslas – šalį padaryti patruklią turtuoliams, kad ji galėtų konkuruoti su kitomis panašias lengvatas turinčiomis šalimis, kaip Šveicarija, Monakas, Malta, JAE.

„Šalis galvoja, kad joje apsigyvenę labai turtingi asmenys sumokės už įvairias verslo paslaugas (teisines, investicijų konsultavimas ir pan.) bei pramogas, investuos į nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu gaus valstybė daugiau naudos“, - įžvelgė specialistė.

Šalyje galioja tvarka, kad Didžiosios Britanijos mokesčių rezidento statusą gyventojas moka Didžiosios Britanijos pajamų mokestį tik nuo šioje šalyje uždirbtų pajamų, bet ne nuo pasaulinių pajamų.

„Tad gyventojo pajamos iš turto, aktyvų ir kitų lėšų būtų neapmokestintos Jungtinės Karalystės (ir Lietuvoje, nes nebūtų žmogus Lietuvos rezidentas)“, - kalbėjo R. Bilkštytė.

Vis dėlto mokesčių ekspertė pridėjo, kad šioje šalyje gauti mokesčių mokėtojo rezidavimo statusą yra ypatingai sudėtinga – yra specialios procedūros, reikalingos didelės investicijos (per Didžiosios Britanijos fondus).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (725)