„Žmogus, kuris gerai dirba, jis ir užsidirba. Paklauskite, kiek gauna šefai, kiek gauna žmonės turintys išsilavinimą, profesiją ir patirtį. Bet ateina vaikelis, kuris nieko nesugeba, dirbti padavėju ir nori tūkstančio eurų. Tu jį apmokai, bet jis gali po dviejų dienų apsisukti ant kulno ir nueiti kitur, nes čia reikia keltis 6 ryto ir padavinėti pusryčius, indus nurinkti ir jis pagalvoja, kad per sunku. Tad, kai išmirs vyresnio amžiaus karta, neįsivaizduoju, kas dirbs tokius darbus. (…) Jaunimas ieško visur geresnių sąlygų ir juos darbas visada turi džiuginti. Formuojasi visiškai kitokia karta“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė E. Šiškauskienė.

„Mes tą jaučiame ir profesinėse mokyklose ir kolegijose, kur nebestoja jaunimas tokiais kiekiais į mums reikalingas profesijas. Tai reikia vėl tą susigrąžinti autoritetą“, – pridūrė ji.

Pasak LVRA prezidentės, galimas problemos sprendimas būtų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas. Visgi, jos teigimu, viešbučiai ir maitinimo įstaigos susiduria su problema atsivežant darbuotojus, bei dėl migracijos sistemos trūkumų negali greitai perimti trečiųjų šalių darbuotojų iš besitraukiančio pramonės sektoriaus.

„Mums yra problema atsivežti darbuotojus. Ir kai fabrikai užsidarinėja ir pramonė traukiasi yra labai gaila, kad mes negalime tų darbuotojų, kurie yra atvykę iš trečiųjų šalių, paimti į savo sektorių. Nes jie atvažiuoja dirbti į tam tikras įmones ir faktiškai turi išvažiuoti iš šalies ir vėl įvažiuoti norėdami dirbti kitur. Ir kol tą vizą sutvarkai, užtrunka kelis mėnesius. Ir mes kalbame su ministerija (Vidaus reikalų – ELTA) ir su Migracijos departamentu, kad būtų labai gerai, jeigu būtų lankstumo“, – sakė ji.

Taip pat, E. Šiškauskienė teigė, kad tarp kai kurių politikų pastebimas mentalitetas, kad darbuotojų trukumus reiktų šalinti įdarbinant bedarbius lietuvius, yra neparemtas realybe. Jos manymu, daugelis tokių bedarbių nėra siekiantys rasti darbo.

„Dabar girdime: leiskime lietuviams dirbti, nes yra recesija ir tiek bedarbių. Būtų labai blogai, jeigu valdžia taip galvoja, nes tai reiškia, kad jie nelabai orientuojasi verslo situacijoje. Nes lietuviai, kurie neturi darbų, jie nenori dirbti. Jie geriau gyvena kukliau iš tų gaunamų pašalpų“, – tikino ji.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)