„Paysera“ planus dalyvauti viešajame konkurse ir tapti pagrindiniu tarpininkavimo paslaugos tiekėju Eltai patvirtino įmonės generalinis direktorius Marijus Plančiūnas.
Šias paslaugas įsigyti siekianti agentūra Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) šiuo metu yra paskelbusi tarptautinį atsiskaitymo per valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą tarpininkavimo paslaugų viešąjį pirkimą, siūlymų jam laukiama iki rugsėjo 6 d.
Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūrai (VSSA) finansiniais mokėjimais užsiimančių įmonių paslaugos reikalingos padedant vykdyti atsiskaitymus valstybės institucijoms. Agentūra prižiūri sistemą „Elektroniniai valdžios vartai“, valstybės informacinių sistemų registrą, Lietuvos atvirų duomenų portalą.
Tiesa, 2022 metais surengtame viešajame konkurse pagrindinio mokėjimų tarpininko paslaugoms, kurį tuomet ir laimėjo „Foxpay“, dalyvavo ir pati „Paysera“.
Kaip Eltai anksčiau sakė VSSA direktorius Tomas Misevičius, nors iki šios prieš dvejus metus sudarytos sutarties galiojimo pabaigos pagrindiniu mokėjimų tarpininku agentūroje „Foxpay“ išliks, rudenį metams sutarties pratęsti neketinama.
Tad ši teisėsaugos akiratyje esanti įmonė iki viešųjų pirkimų procedūrų pabaigos paslaugas teiks ir toliau, nebent vyriausybinė komisija pripažintų ją grėsme nacionaliniam saugumui arba tyrimą atliekantis Lietuvos bankas (LB) panaikintų įmonės veiklos licenciją. Tokiu atveju aktyvuotųsi su mokėjimų sistema „Paysera“ šį antradienį agentūros pasirašyta rezervinio tarpininkavimo paslaugų tiekimo sutartis.
Visgi, anot „Paysera“ vadovo M. Plančiūno, įmonė yra visiškai pajėgi pilna apimtimi aptarnauti valstybės institucijų mokėjimus.
„Iš esmės pagal dabartinius pajėgumus galėtume drąsiai atlaikyti du-tris kartus daugiau klientų pervedimų negu kad dabar turim. Sakyčiau, tokie konkursai mums yra pakankamai lengvai įkandami“, – Eltai sakė įmonės vadovas.
„Šiuo metu nelabai žinau Lietuvoje kito fintecho, kuris turėtų tokias infrastruktūros galimybes kaip „Paysera“. Galbūt bankai turi daugiau, turbūt ne lietuviški bankai, bet mes esame visiškai ramūs (dėl savo pajėgumų – ELTA)“, – tikino M. Plančiūnas.
Bendrovės direktoriaus teigimu, šiuo metu konkretus siūlymas VSSA nėra pateiktas, vyksta paruošiamieji darbai, analizuojami galimi tokios paslaugos teikimo kaštai ir reikalingi resursai. Visgi, kaip tikina M. Plančiūnas, su „Paysera“ jau sudaryta atsarginio paslaugos teikimo sutartis rodo, kad valstybės institucijos įmonę vertina kaip patikimą partnerį.
„Sutartis yra didelė, paruošiamųjų darbų taip pat yra daug. Galų gale tai liečia nemažą kiekį gyventojų, tai reikėtų pasiskaičiuoti, pasižiūrėti, kad visiems tai būtų naudinga. (...) Vienas svarbiausių paruošiamųjų darbų turbūt yra įvertinti savo galimybes, o tos galimybės labai dažnai yra vertinamos techniškai testuojant, ar tu tokį srautą galėtum atlaikyti“, – sakė M. Plančiūnas.
„Jeigu yra konkursas, kuriame yra pateikiami kažkokie skaičiai, natūralu, kad yra peržiūrimos sistemos, ar sugebės tai (valstybės institucijų mokėjimus – ELTA) aptarnauti kokybiškai“, – pridūrė jis.
Rugpjūčio 13 d. VSSA su „Paysera“ sudarytos rezervinio paslaugų tiekėjo sutarties vertė siekia 333 tūkst. eurų (su PVM).
Viešųjų pirkimų portale agentūra taip pat yra paskelbusi kitą mažos vertės pirkimą papildomoms tarpininkavimo paslaugoms – jo vertė siekia 47 tūkst. eurų (be PVM), siūlymų laukiama iki rugpjūčio 19 d.
„Šiais pirkimais siekiama, kad mokėjimo tarpininko paslaugos būtų teikiamos be pertrūkių“, – teigė IVPK.
Nors 2022 metais sudarydama sutartį su „Foxpay“ VSSA gavo teigiamą Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadą, viešojoje erdvėje iškilus informacijai apie LB atliekamus patikrinimus, susijusius su „Foxpay“, agentūra komisijos paprašė sutartį įvertinti pakartotinai.
Tačiau praėjusią savaitę komisija nusprendė to nedaryti, mat LB tyrimo dar nebaigė, o ankstesniu Vyriausybės sprendimu buvo apribotos akcininkės Ievos Trinkūnaites, bet ne pačios bendrovės teisės.
ELTA primena, kad, patikrinimą dėl „Foxpay“ atliekant LB, ikiteisminį tyrimą dėl įmonės veiklos yra pradėjusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Lietuvos bankas (LB) taip pat pranešė, kad papildomai kontroliuos centrinio banko nurodymų nesilaikančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas, centriniam bankui nustačius, kad įmonė toliau vykdė mokėjimo operacijas tarp privačių fizinių bei juridinių asmenų.
Paaiškėjo, kad „Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – buvusios ministrės Monikos Navickienės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.
M. Navickas „Foxpay“ valdyboje dirbo nuo 2022 m., nuo 2023 m. pabaigos iki 2024 m. pradžios buvo šios įmonės direktoriumi. Visgi, LB pradėjus tyrimus, M. Navickas pasitraukė iš „Foxpay“ valdybos.
Tiesa, naujienų portalas 15min.lt skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog M. Navickienės sutuoktinis su V. Germanu priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.
M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Anot politikės, su ja politikė bendrauja retai, o apie I. Trinkūnaitės sugyventinio V. Germano praeitį su teisėsauga nieko nežinojo.
Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų.
Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.