Pasak Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vienas iš naujosios Vyriausybės laukiančių uždavinių - infliacijos kontrolė, nesukuriant ją skatinančių vidaus veiksnių. "Išorinių veiksnių jau yra", - apžvalgos pristatyme sakė G. Nausėda.
Skaitydamas pranešimą G. Nausėda pabrėžė, kad šių metų spalį buvusią 3,3 proc. infliaciją gerokai (maždaug 1 proc. punktu) padidino pasaulinių naftos kainų kilimas.
Apžvalgoje prognozuojama, kad nedarbo lygis šių metų pabaigoje sudarys 11 proc., kitų metų pabaigoje - 10,1 proc., 2006 metų pabaigoje - 8,9 procento. "Nuo rugpjūčio mėnesio laisvų darbo vietų užregistruojama daugiau nei naujai užsiregistruoja bedarbių", - sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, vietoje nedarbo lygio Vyriausybės dienotvarkėje atsiranda darbo jėgos trūkumo klausimas.
Vilniaus banko analitikai prognozuoja, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šįmet ir ateinančiais metais augs 9 proc., 2006 metais - 8,5 procento. Šios prognozės liko nepakeistos - Vilniaus bankas nepaisė gana kuklaus vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo pirmąjį šių metų pusmetį.
Darbo užmokestis šalyje yra vienas iš svarbiausių namų ūkių vartojimą sąlygojančių veiksnių, tačiau vartojimo augimas daug dinamiškesnis.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų spalį, palyginti su 2003-iųjų gruodžio pabaiga, vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo 2,7 proc. didesnės. Metinė infliacija (palyginti su 2003-iųjų spaliu) buvo 3,3 procento.