„Nuotekų mėginiuose po valymo nustatyta bendrojo azoto momentinė koncentracija viršija taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nurodytą vidutinę metinę vertę nuo 1,2 iki 2,2 karto. Nustatyta bendrojo fosforo momentinė koncentracija viršija TIPK leidime nurodytą vidutinę metinę vertę nuo 1,3 iki 3,8 karto“, – teigia agentūra.
Tuo metu cheminio deguonies suvartojimo vidutinė paros koncentracija neviršijo normos, o amonio azoto, nitritų azoto ir riebalų koncentracijos neviršijo jiems nustatytos vidutinės metinės ribinės vertės.
Aplinkos tyrimų departamento vyriausioji patarėja Aldona Margerienė BNS teigė, kad nors azoto ir fosforo kiekiai ir viršyti, tai nėra pavojingos medžiagos.
„Tai yra biogeninės medžiagos, jei jų per daug vandenys telkinyje, jos sukelia eutrofikaciją, vadinamąjį vandenų žydėjimą, kai yra planktono dalelių labai daug. Viršijimas, palyginti, yra labai nedidelis, tas viršijimas tokių medžiagų, kaip azotas ir fosforas, tikrai nesukelia jokių grėsmių“, – sakė ji.
Azoto ir fosforo gali būti tiek buitinėse nuotekose – fekalijose, valikliuose, indaplovių milteliuose, tiek ir gamyklinėse nuotekose, taip pat su lietaus vandeniu gali patekti iš tręšiamų laukų.
Anot specialistės, duomenys dar turi būti lyginami su kitais per metus atliktais tyrimais, ir tik tuomet vertinama, ar taršos norma viršyta.
Kaip nurodoma, agentūra, siekdama nustatyti į Neries upę patekusių plastiko dalelių kiekį, paėmė mėginį iš Neries upės prie Vilniaus miesto valymo įrenginių nuotekų išleistuvo. 120 litrų vandens mėginio buvo prakošta pro 0,5 milimetro skersmens sietą. Laboratorijoje plastiko atliekos buvo džiovinamos kambario temperatūroje iki pastovaus svorio, kuris siekė 3,08 g.
„Paskaičiuota, kad plastiko atliekų (skendinčių medžiagų), kurių dalelių dydis svyruoja nuo 0,5 milimetro iki 20 milimetro, kiekis yra 25,7 miligramo litre. Mėginį sudaro skirtingos rūšies plastiko, popieriaus ir folijos atliekos. Daugiausia yra plastiko atliekų. Nors plastiko dalelių koncentracijai vandenyje nėra nustatytų ribinių verčių, tokios stambios skendinčios dalelės kelia pavojų gyviesiems vandens organizmams“, – nurodo agentūra.
Agentūra pabrėžia, kad tokios stambios plastiko dalelės kelia pavojų gyviesiems vandens organizmams.
„Labiausiai ta rizika yra vandens gyvūnams: žuvims, vėžiagyviams, nes ryjant užsikemša žiaunos, jie gali žūti. Net jei nepateks į gyvūnų kvėpavimo takus, jei plastikas pateks į skrandį, tai gali sukelti mirtingumą. Nes plastikas gali būti ir su pavojingomis medžiagomis, aštriais kampais. Pavojus yra net ir stambesniems gyvūnams – ar ūdroms, ar kitiems, jei jie prigers vandens su plastiku“, – BNS sakė Aplinkos tyrimų departamento vyriausioji patarėja Aldona Margerienė.
Patvirtinus pažeidimus gresia baudos
Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos viršininkas Sergejus Tretjakovas sako, kad šiuo metu „Vilniaus vandenyse“ atliekamas neplaninis patikrinimas. Kaip rašo BNS, jis pabrėžia, kad agentūros perduoti duomenys dėl azoto ir fosforo dar bus vertinami, o šalinti plastiko į aplinką „Vilniaus vandenys“ apskritai neturi teisės. Todėl įmonei ir jos atsakingiems asmenims gresia baudos.
„Dėl momentinės taršos – jei pasitvirtins, kad buvo viršijimai, bus taikomos poveikio priemonės, t.y. administracinės nuobaudos, taip pat ir juridiniam asmeniui. Tiesiog baudos. Jei bus viršytas leidime nustatytas metinis rodiklis, bus taikomas ir padidintas taršos tarifas. O už teršalus, kurių jie neturėjo teisės išleisti, tikėtina, bus skaičiuojama žala. Leidime nenumatyta, kad jie gali išleisti kitus teršalus, taip pat ir plastiką“, – sakė S. Tretjakovas.
Jis pabrėžė, kad be baudų, nustačius metinės taršos viršijimą, „Vilniaus vandenims“ už taršos leidimą gali tekti mokėti nuo penkių iki dešimt kartų didesniu tarifu.
S. Tretjakovas atkreipia dėmesį, kad baudos solidariai gali būti skirtos ir įmonėms, kurios į miesto nuotekų tinklus leidžia smulkintą plastiką, jei jos bus nustatytos.
Neplaniniam patikrinimui departamentas turi dvidešimt darbo dienų, terminas gali būti pratęstas.
ELTA primena, kad organizacija „Lašišos dienoraštis“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matomas iš „Vilniaus vandenų“ nuotekų valyklos į Nerį atitenkantis nešvarus vanduo.
Ketvirtadienį „Vilniaus vandenys“ darbuotojai su antstoliu nustatė dar vieną atvejį, kai smulkinto plastiko atliekos išleidžiamos į nuotekų tinklus.
Kaip pranešė bendrovė, taršos neleistinomis atliekomis atvejis nustatytas nuotekų šulinyje šalia Savanorių prospekto ir Liepsnos gatvės sankryžos Žemuosiuose Paneriuose.