„Priešingai nei kitose šalyse, mūsų pirkėją džiugina pats procesas“, – laidoje „Delfi diena“ sako I. Lepp.
Ji priduria, kad internetu dažniau perka jauni žmonės, dažnai renkamasi pirkti ne internetu, kad būtų pretekstas išeiti iš namų.
„Pirmojo karantino metu prekybos centrai buvo užsidarę, bet maisto parduotuvės dirbo. <…> Buvo pretekstas kažkur išeiti iš namų ir pavaikščioti“, – aiškina I. Lepp.
Anot jos, priežasčių, kodėl neperkama internetu, gali būti ir daugiau.
„Kitose šalyse realybė yra ta, kad parfumeriją, knygas, produktus, kitas kasdienes prekes perka internetu, nes pristatymas už mažesnį krepšelį irgi nemokamas, yra lygiai tiek pat akcijų, kiek prekybos centruose“, – svarsto „Nielsen“ vavovė.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Visvaldo Legkausko, apsipirkinėjimas yra įprotis, kurį pakeisti sunku.
„Įpročiai keičiasi gana sunkiai ir apeliacijos į sąmoningumą jų nekeičia. <…> Įpročiai susiformuoja ne šiaip sau, leidžia patenkinti savo poreikius greičiau ir paprasčiau, todėl jų sunku atsisakyti. Naujam įpročiui susiformuoti reikia apie 300 pakartojimų, apie porą mėnesių“, – pabrėžia jis.
„Paaugliams tai (prekybos centrai – „Delfi“) išvis vieta susitikti su draugais, tai daro ir šeimos“, – priduria jis.
Visgi, pabrėžia V. Legkauskas, prognozės dar gali nepasitvirtinti, nes iki Kalėdų prekybos centrai gali būti uždaryti.
„Kodėl mes atsipalaidavom? Birželio pabaigoje–liepą didelio pavojaus nebuvo, tai žmogus negali nuolat kovinės parengties būsenoj gyventi. Dabar vėl po truputį įsitempiam“, – laidoje „Delfi diena“ kalba jis.