„Kad mes turėtume kažkokios informacijos, kuri aiškiai mums indikuotų, kad tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, kol kas neturime. Jeigu bus, ji bus pateikta sprendimų priėmėjams, jeigu bus galima, ir – viešai erdvei“, – antradienį žurnalistams Seime teigė D. Jauniškis.
„Pajamos, kurias Baltarusija gauna iš prekybos trąšomis, gabenant jas ir tranzitu per Lietuvos teritoriją, padeda palaikyti dabartinį nedemokratišką Minsko režimą, ir tai neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų. VSD neįžvelgia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui pastangose stabdyti Baltarusijos trąšų tranzitą per Lietuvą“, – rašoma patikslintoje informacijoje.
Į parlamentą D. Jauniškis buvo iškviestas atsakyti į grupės parlamentarų klausimus dėl „Belaruskalij“ tranzito ir galimos grėsmės kai kurioms Lietuvos įmonėms, kurios nutraukus tranzitą prarastų pajamas.
„VSD neturi duomenų apie kryptingą Lietuvos institucijų ar asmenų veikimą prieš valstybę ir jos nacionalinius interesus siekiant nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą“, – parlamentarams sakė VSD vadovas.
D. Jauniškis parlamentarams aiškino, kad šiemet šešis kartus šalies vadovybei teikė informaciją apie tarptautinių ekonominių sankcijų įtaką baltarusiškų kalio trąšų tranzitui per Lietuvą.
„Buvo pateikti šeši VSD žvalgybos produktai apie tarptautinių ekonominių sankcijų įtaką baltarusiškų kalio trąšų eksportui bei jo perorientavimo galimybes“, – teigė VSD vadovas.
Seimo narių grupė VSD vadovo klausė, ar valdančiųjų bandymas nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą per Lietuvą nėra panašus į „Mažeikių naftos“ atvejį, kai ši įmonė buvo tyčia privesta prie bankroto ir per JAV tarpininkus parduota Rusijos kompanijai „Jukos“.
Seimo nariai teiravosi, ar panašus scenarijus negresia ir „Lietuvos geležinkeliams“ bei Klaipėdos jūrų uosto direkcijai – esą vienašališkai nutraukus kalio trąšų tranzitą kyla grėsmė, kad įmonėms gali tekti sumokėti milijardines baudas, o tai privestų jas prie bankroto.
„Investicijas į strateginius sektorius reguliuoja ir jų apsaugą užtintina Nacionaliniams saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Lietuvos žvalgyba šiuo metu neturi duomenų apie tariamus scenarijus sukelti minėtų įmonių dirbtinį bankrotą ar parduoti jas už centus užsienio valstybėms“, – tvirtino D. Jauniškis.
Klaipėdos jūrų uosto direkcija neturi jokių sutarčių su „Belaruskalij“, todėl jai dėl nutraukto tranzito nereikėtų nei mokėti baudų, nei kitaip nukentėti.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
VSD vadovo teigimu, nėra informacijos, kad JAV ketintų atšaukti ar švelninti sankcijas „Belaruskalij“.
Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.