Dar 2015 m. pradžioje Europos Komisija (EK) Lietuvos ir kai kurių kitų ES valstybių paprašė oficialaus paaiškinimo dėl įstatymų, kuriais reguliuojamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas. Atsakymai EK netenkino, tad šių metų gegužę Lietuvos ir kitų valstybių ji paprašė pakeisti teisės aktus, nes „jais ribojamas laisvas kapitalo judėjimas ir pažeidžiama įsisteigimo laisvė“.
Slaptumas dėl pasitikėjimo ir gerų norų
EK atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovas Giedrius Sudikas neatskleidė, kokios mūsų šalies įstatymo nuostatos laikomos prieštaraujančiomis pagrindiniams ES principams:
„Pažeidimo nagrinėjimas yra konfidenciali procedūra, kurią drauge vykdo EK ir valstybės narės institucijos. Bendras darbas grindžiamas savitarpio pasitikėjimu ir geranorišku bendradarbiavimu.
Kad EK galėtų sėkmingai vykdyti savo užduotis ir išspręsti ginčą per pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, pageidautina, nesikreipdama į Teisingumo Teismą, reikia užtikrinti abipusį pasitikėjimą visais procedūros etapais kol tyrimas bus visiškai baigtas.
G. Sudikas atkreipė dėmesį, kad ES teisė leidžia valstybės narėms reguliuoti žemės įsigijimą, tačiau taikomais apribojimais negalima diskriminuoti kitų ES šalių piliečių.
Apribojimai esą visada turi būti pagrįsti viešosios politikos tikslais ar viešuoju interesu – pvz., spekuliacijos prevencija, siekis išlaikyti gyvybingą ūkininkų bendruomenę, jaunų ūkininkų skatinimas ir kt.
„Atsižvelgdamos į tai, kai kurios ES valstybės taiko tam tikrus žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimus <...> Įstatymuose turėtų būti aiškiai numatyta, kaip apribojimai padeda pasiekti politikos tikslus, ir užtikrinta, kad laisvo kapitalo judėjimo principo apribojimai būtų proporcingi siekiamiems tikslams“, – aiškino pašnekovas, taip ir neatsakęs, kokia maksimali bauda gresia Lietuvai.
Palieka spręsti naujai valdžiai
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) DELFI atsiųstame komentare nurodė, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, Lietuvoje įsigaliojęs nuo 2014 m. gegužės 1 d., neišskiria žemės ūkio paskirties žemės įgijimo tautybės ar pilietybės.
Taigi kitose ES valstybėse įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, piliečiai ir nuolatiniai gyventojai esą gali nuosavybės teise įsigyti žemės tokia pačia tvarka kaip ir Lietuvos fiziniai bei juridiniai asmenys.
„EK pateikė pagrįstą nuomonę, kad kai kurie Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo reikalavimai yra neproporcingi ir pertekliniai. ŽŪM ieško galimų sprendimų, alternatyvų dabartiniam reguliavimui, kad nuostatos kiek įmanoma geriau atitiktų tiek Lietuvoje ūkininkaujančių asmenų interesus, tiek EK reikalavimus“, – tikina ministerijos specialistai.
Jų teigimu, parengtas įstatymo projektas numatyto naujas alternatyvas didesniam asmenų ratui įsigyti žemės.
Siūloma, kad asmenys žemės galės įsigyti 5 metus nuolat, nepertraukiamai vykdę žemės ūkio veiklą ir deklaravę žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. Šiuo atveju atsisakoma įsteigto ūkininko ūkio ir profesinio pasirengimo reikalavimo.
Be to, projekte siūloma mažinti esamus reikalavimus: numatoma, kad, jeigu asmuo neturės registruoto ūkininko ūkio, jam pakaks pateikti įrodymus dėl profesinio pasirengimo ūkininkauti.
DELFI žiniomis, dar rugsėjį EK yra informuota apie tokius pasiūlymus, tačiau šios atstovai neatskleidžia, ar įgyvendinus siūlomas pataisas bus laikoma, kad Lietuva ES teisės jau nepažeidžia. Pasak G. Sudiko, EK nagrinėja Lietuvos institucijų atsakymą.
Parengtų įstatymo pataisų projektas šiuo metu yra Vyriausybėje. Jos kanceliarijos Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas Antanas Martusevičius pranešė:
„Artimiausiu metu šio klausimo Vyriausybėje neketinama svarstyti. Gali būti ir taip, kad šio klausimo imsis jau naujos sudėties Ministrų kabinetas“.
Baudą skirs teismas
Paklausti apie galimas sankcijas Lietuvai ŽŪM specialistai paaiškino, kad dėl jų būtų sprendžiama Teisingumo Teisme, o iki jo būtų prieita neatsižvelgus į EK pastabas:
„Teismui konstatavus, kad Lietuvos įstatymais nustatyti reikalavimai, kaip teigia EK, yra nepagrįsti, Lietuvai gali būti skiriama bauda, kurios tikslas yra dvejopas. Visų pirma, skatinti valstybę narę kaip galima greičiau nutraukti ES teisės pažeidimą. Ir antra – atgrasyti valstybę narę nuo panašių veiksmų ateityje.
Todėl baudos skiriamos gan didelės, kad nusvertų galimą ES teisės pažeidimo naudą valstybei narei. Bauda gali būti skiriama vienkartinė (šiuo metu Lietuvai nustatyta minimali vienkartinė bauda yra 644 tūkst. Eur), periodinė, arba abi kartu. Pasiūlius EK pagal nustatytas taisykles skiria teismas“.
Tiesa, kai kurie ES teisės specialistai atkreipė dėmesį, kad yra ne mažiau kaip 10 veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama skiriant baudą, tačiau anksčiau nei po kokių 4 m. jos.
Be to, naujausia kitų valstybių praktika rodo, kad ir tais atvejais, kai EK kreipiasi, bet valstybė susitvarko, ieškinys atsiimamas ir baudos neskiriamos. Esą ir maksimali bauda dar niekam nebuvo paskirta.
Sprendžiant dėl žemės pardavimo, dar turėtų praeiti kokie 1,5-2 m. Jei bus pirma byla ir Lietuvai nepavyks įrodyti savo teisumo, tada prasidės antras procesas ir tik jo kontekste būtų galima kalbėti apie sankcijas.
„Reikia visiškai sutikti su Europos Komisija, kuri dar gegužės mėnesį oficialiai paragino Lietuvą pakeisti žemės „saugiklių“ įstatymą, nes jis riboja laisvo kapitalo judėjimą ir pažeidžia įsisteigimo laisvę.
Tačiau keisti jį reikia ne tik todėl, kad gresia didžiulės baudos. Pakeitimai labiausiai reikalingi, nes įstatymas žalingiausias patiems Lietuvos piliečiams. Įvairūs žemės pardavimo apribojimai trukdo ūkininkams plėstis, mažina žemės kainą, kuriamos dirbtinės kliūtys naujiems ūkininkams pradėti užsiimti šia veikla.
Ne EK sankcijos, o Lietuvos piliečių patiriama žala turėtų paskatinti valdžią naikinti šį įstatymą. Dėl to raginame sutvarkyti žemės ūkio paskirties žemės pardavimo taisykles ir keisti šį populistinį įstatymą kuo greičiau“, – komentavo ekspertas.
Ką darys valstiečiai ir žalieji
„Seimas turės susipažinti su ta informacija, aš neturiu jokios informacijos šiuo klausimu. Nežinau nieko apie tai. Turės susipažinti ir svarstyti, reikės ieškoti sprendimo. Tiesiog nieko nežinau apie tai“, – tikino jis.
Perklaustas kurią galimybę – lengvinti pardavimą arba mokėti baudas – būtų linkęs rinktis pats, politikas svarstė:
„Sunku komentuoti, nelabai suprantu, apie ką kalbama. Tie apribojimai buvo nukreipti, kad Lietuvos smulkieji (ypatingai) ūkininkai turėtų kokį nors šansą didinti savo žemėvaldą. Tą jie ir daro, jei pažiūrėtume statistiką.
Tai atitinkamai Lietuvos prasme atrodo, kad tas sprendimas, kuris buvo priimtas Seime, veikia ta kryptimi, kuria ir buvo tikimasi. Jei jis prieštarauja kokiems nors Europos reglamentams, įstatymams, tvarkoms, tai mes turime žiūrėti ir nagrinėti. Aš nemanau, kad šitas Seimas, kuris priėmė tą įstatymą, padarė kažkokią klaidą. Pagal logiką“.
Anot R. Karbauskio, sunku nuspręsti, ką reikėtų daryti nežinant konkrečių skaičių, kokio dydžio baudos gresia.
„Jeigu kalbama apie baudas, kurios skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių, tai viena, bet jei skaičiuojama milijonais eurų, tai kitas variantas. Tada kokie galimi sprendimai, jei mes norime išvengti baudų? Reikia šnekėti su teisininkais, šnekėti Seime. Šioje situacijoje neturiu asmeninių motyvų, kad būtų taip arba taip. Tikrai neturiu, galiu prisiekti“, – patikino LVŽS lyderis.