2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. ketvirtu ketvirčiu, remiantis sezoniškai pakoreguotais duomenimis, prekių sąskaitos balansas iš deficito virto pertekliumi (+44,4 mlrd. eurų, palyginti su -9,1 mlrd. eurų), o paslaugų sąskaitos perteklius sumažėjo (+30,6 mlrd. eurų, palyginti su +66 mlrd. eurų).
Pirminių pajamų sąskaitos likutis iš deficitinio tapo pertekliniu (+6,3 mlrd. eurų, palyginti su -9 mlrd. eurų) ir antrinių pajamų sąskaitos deficitas sumažėjo (-23 mlrd. eurų, palyginti su -24,3 mlrd. eurų). Per tą patį laikotarpį kapitalo sąskaitos balansas pasikeitė nuo pertekliaus į deficitą (-9,2 mlrd. eurų, palyginti su +1 mlrd. eurų).
2023 m. pirmąjį ketvirtį, remiantis sezoniškai nepakoreguotais duomenimis, ES užfiksavo išorės einamosios sąskaitos perteklių su Jungtine Karalyste (+51,4 mlrd. eurų), Šveicarija (+22,6 mlrd. eurų), JAV (+18,8 mlrd. eurų), Kanada (+9,6 mlrd. eurų) mlrd.), Honkongu (+7,3 mlrd. eurų), Brazilija (+6,3 mlrd. eurų) ir ofšoriniais finansų centrais (+3,5 mlrd. eurų). Buvo registruoti trūkumai su Kinija (-42,5 mlrd. eurų), Indija (-3,0 mlrd. eurų), Rusija (-2,0 mlrd. eurų) ir Japonija (-0,6 mlrd. eurų).
Remiantis sezoniškai nepatikslintais duomenimis, ES tiesioginių investicijų turtas pirmąjį 2023 m. ketvirtį padidėjo 49,6 mlrd. eurų, o tiesioginių investicijų įsipareigojimai sumažėjo 49,3 mlrd eurų. Dėl to ES buvo grynoji tiesioginė investuotoja į likusį pasaulį – 98,9 mlrd. eurų. Tuo pat metu investicijų portfelio grynoji įplauka siekė 134,1 mlrd. eurų, o kitos investicijų grynasis nutekėjimas sudarė 111,3 mlrd. eurų.
Kalbant apie bendrą (ES viduje ir už ES ribų) ES valstybių narių einamųjų sąskaitų likučius, remiantis turimais pagal sezoną nepatikslintais duomenimis, 2023 m. pirmąjį ketvirtį keturiolikoje valstybių narių užfiksuotas perteklius, dvylikoje – deficitas, o vienoje – einamosios sąskaitos balansas.
Didžiausias perteklius buvo Vokietijoje (+69,9 mlrd. eurų), Nyderlanduose (+25,9 mlrd. eurų), Airijoje (+13,6 mlrd. eurų), Ispanijoje (+10,3 mlrd. eurų), Danijoje (+9,2 mlrd. eurų), Švedijoje (+7,9 mlrd. eurų), taip pat Lenkijoje (+5,5 mlrd. eurų) ir Austrijoje (+4,8 mlrd. eurų). Didžiausias deficitas užfiksuotas Prancūzijoje (-11,8 mlrd. eurų), Italijoje (-5,2 mlrd. eurų), Rumunijoje (-4,0 mlrd. eurų), Graikijoje (-3,8 mlrd. eurų), Belgijoje (-3,3 mlrd. eurų) ir Kroatijoje (-2,6 mlrd. eurų).