Kaip teigiama, šio tauriojo metalo kaina sumažėjo 0,6 proc., iki 1 956,89 JAV dolerio už unciją.
Didėjant palūkanų normoms, išauga alternatyviosios tauriųjų metalų laikymo išlaidos.
Pasak įmonės „City Index“ analitiko Matto Simpsono, auksas atpigo investuotojams vertinant šio metalo, kaip saugios investicijos, patrauklumą, o kartu ir tikimybę, kad palūkanų normos aukštumose gali išlikti ilgiau, nei manyta anksčiau. „Akivaizdu, kad ginčą laimėjo būgštavimai dėl infliacijos ir aukštesnių palūkanų normų“, – tikino analitikas.
Šeši svarbūs naftos gamintojai – Saudo Arabija, Irakas, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Kuveitas, Alžyras ir Omanas – apie sprendimą nurėžti naftos gavybos apimtis paskelbė sekmadienį. Tai lėmė naftos kainų padidėjimą. Naujausias minėtų valstybių pranešimas pakurstė nuogąstavimus dėl naujo energijos kainų prieaugio, kuris gali lemti centrinių bankų sprendimus dėl tolesnio palūkanų normų didinimo.
Akcijų biržose iki šiol tvyrojo optimizmas, kad pastarieji neramumai bankininkystės sektoriuje galėtų priversti FED pristabdyti savo palūkanų normų didinimo kampaniją. Biržų optimizmą kurstė ir tai, kad nauji duomenys parodė, jog FED stebimas kainų indeksas PCE vasarį sumažėjo iki 5 proc., kai sausį siekė 5,3 proc.
Dabar rinkos regi 60,9 proc. tikimybę, kad FED pinigų politikos formuotojai savo posėdyje gegužę pakels palūkanų normas dar 0,25 proc.
Tauriųjų metalų kainos praėjusį ketvirtį buvo padidėjusios beveik 8 proc., dėl pastarųjų įtampų bankininkystės sektoriuje pradėjus manyti, kad FED galėtų sulėtinti palūkanų normų didinimo tempą.