Nerimas dėl padėties eskalavimo išaugo po to, kai Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, keršydamos už laivybą Raudonojoje jūroje trikdančias hučių atakas, penktadienį sukilėlių kontroliuojamame Jemene atakavo aibę objektų.
Hučiai puldinėja laivus, kuriuos mano esant susijus su Izraeliu. Tačiau po penktadienio antskrydžių jie „teisėtais taikiniais“ paskelbė ir JAV bei britų objektus.
Sekmadienį JAV pajėgos numušė hučių sparnuotąją raketą, skriejusią į amerikiečių eskadrinį minininką, o pirmadienį dar viena hučių paleista raketa Omano įlankoje pataikė į JAV priklausantį krovininį laivą.
„Shell“ sprendimą sustabdyti krovinių transportą priėmė praėjusią savaitę, nerimaudama, kad viena sėkminga ataka galėtų sukelti didelį naftos išsiliejimą ir grėsmę laivo įgulos saugumui, antradienį pranešė „Wall Street Journal“.
Naujienų agentūros AFP paprašyta pakomentuoti šį atvejį, bendrovė bet kokios informacijos suteikti atsisakė.
„Wall Street Journal“ taip pat pranešė, kad gruodį į bendrovės „Shell“ užsakymu krovinį gabenusį tanklaivį pataikė bepilotis orlaivis, laivą persekiojo hučių laivai.
Naftos milžinė tokį sprendimą priėmė po to, kai britų firmą „BP“ gruodį paskelbė stabdysiantį naftos gabenimą Raudonąja jūra.
Šio mėnesio pradžioje laivybos milžinė „Maersk“ taip pat pranešė artimiausioje ateityje Raudonąja ir Sueco kanalu plaukiančius laivus kreipsianti maršrutu aplink Afriką.
Tuo tarpu Kataro ministras pirmininkas pasakė, kad šioje zonoje tvyranti įtampa turės įtakos skystųjų gamtinių dujų gabenimui ir perspėjo, kad dėl smūgių Jemenui kyla rizika, kad ši krizė tik didės.
Tarp pietvakarių Jemeno ir Džibučio esančiu Bab el-Mandebo sąsiauriu – vartais į Raudonąją jūrą – gabenama maždaug 12 proc. viso pasaulio krovinių. Tačiau dėl sukilėlių išpuolių daugelis laivų dabar kreipiami tūkstančiais kilometrų ilgesniu maršrutu aplink Afriką.