„Nors šalies teisės aktai aiškiai nustato pareigą visiems fiziniams ir juridiniams asmenims laikytis ir įgyvendinti tarptautines sankcijas, jų vengimo ar apėjimo atvejų per pastaruosius metus stipriai išaugo. Išsiskiriame ir kaip šalis, kurioje reeksportas, siejamas su Rusijos ir Baltarusijos rinkomis, reikšmingai auga. Tai kelia grėsmę Lietuvos, jos nacionalinių institucijų ir atskirų verslo sektorių reputacijai“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Remiantis viešais Valstybės duomenų agentūros duomenimis atliktas eksporto pokyčių vertinimas atskleidė, kaip per pastaruosius metus pakito dvejopos paskirties ir sankcionuotų prekių keliai per Lietuvą. Lyginant 2022 m. ir 2023 m. pirmąjį ketvirtį, eksporto į Rusiją reikšmingai sumažėjo, tuo metu į Kirgiziją, Kazachstaną ir Armėniją – išaugo.
Panašios tendencijos būdingos visam Lietuvos eksportui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Tuo pačiu laikotarpiu eksportas iš Lietuvos į Kirgiziją išaugo net 19,3 karto, Armėniją – 10 kartų, Sakartvelą – 3 kartus, Kazachstaną – 1,6 karto, Tadžikistaną – 1,4 karto. Taip pat per metus padidėjo eksportas į Uzbekistaną (86 proc.), Azerbaidžaną (74 proc.), Turkiją (63 proc.), Serbiją (57 proc.), Moldovą (32 proc.) ir Jungtinius Arabų Emyratus (25 proc.).
Didžiąja dauguma atveju minimos prekės per mūsų šalį yra reeksportuojamos iš svetur. LBA pastebi, kad šitaip Lietuva rizikuoja susikurti Europos Sąjungos pilkosios zonos, kurios verslo subjektai tarpininkauja ar tiesiogiai gabena prekes į agresorėms draugiškas valstybes, o per jas – galimai į Rusiją ir Baltarusiją, reputaciją.
Asociacija taip pat atkreipia dėmesį, jog pareigos ir atsakomybės įgyvendinant sankcijas šiuo metu yra išskirtinai siejamos tik su finansų įstaigomis. Šios vykdo mokėjimų kontrolę ir siekia nustatyti galimus sankcijų apėjimo atvejus ir užkirsti jiems kelią – pavyzdžiui, stabdydamos tam tikras klientų mokėjimo operacijas, prašydamos pateikti papildomą informaciją, dokumentus.
Tačiau vien šios priemonės objektyviai negali užkirsti sankcijų apėjimo schemų importo eksporto srityje. Nekontroliuodama verslo subjektų dalyvavimo šiose schemose, Lietuva kuria geopolitinę grėsmę.
Be to, finansų įstaigų procedūros neretai verslo atstovų vertinamos nesupratingai. Pasitaiko ir situacijų, kad šie informacijos apie gabenamas prekes bei galutinį jų panaudojimą neturi, ją slepia arba vengia pateikti, galimai klastoja dokumentus.
Tam, kad tarptautinių sankcijų įgyvendinimas būtų efektyvesnis, Lietuvos bankų asociacija atsakingas institucijas kviečia: nuolat stebėti prekių, kurioms taikomos sankcijos, importo, eksporto, tranzito per Lietuvą tendencijas ir įtvirtinti nacionalines reguliacines priemones ir/ ar pateikti siūlymus ES priemonėms, užkertančioms kelią tarptautinių sankcijų apėjimui (vengimui); skirti papildomų resursų stiprinti verslo subjektų priežiūros mechanizmus dėl tarptautinių sankcijų laikymosi; užtikrinti tinkamą verslo subjektų informavimą ir tęstinį mokymą apie tarptautines sankcijas, jų svarbą ir laikymosi pareigas; inicijuoti aukšto lygio tarpinstitucinį susitikimų formatą sankcijų apėjimo (vengimo) tema.