Kaip vardijama pranešime, J. Niewierowiczius – itin solidžią patirtį sukaupęs energetikos, investavimo, infrastruktūros projektų vystymo ekspertas. Eidamas Lietuvos energetikos ministro pareigas jis prisidėjo prie svarbių Baltijos valstybių ir Lenkijos energetikos ir infrastruktūros projektų vystymo, dirbęs su „Lords LB Asset Management“ energetikos ir infrastruktūros fondu, o pastaruoju metu buvo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiuoju patarėju Aplinkai ir infrastruktūrai.

„Šis bendradarbiavimas atspindi mūsų nusiteikimą pasinaudoti sinergija iš jau turimų solidžių pasiekimų vystant, statant ir finansuojant sudėtingiausius nekilnojamojo turto, viešosios ir privačios partnerystės projektus, ir, remiantis jais, vystyti investicijas į kitas turto klases kur kas platesnėje geografijoje – visoje centrinėje Europoje“, – sakė „Eika Asset Management“ generalinė direktorė Viktorija Orkinė.

Pasak jos, J. Niewierowiczius į EAM atsineša gilų strateginių infrastruktūros procesų regione supratimą, taip pat praktinę patirtį dirbant su srities profesionalais iš viso pasaulio.

„Džiaugiuosi EAM komandos pasitikėjimu ir galimybe prisidėti prie sėkmingo investicijų valdymo. Esu įsitikinęs, kad investavimas į augančių mūsų regiono ekonomikų infrastruktūrą yra patrauklus ir įdomus vietos investuotojams, kurių poreikis diversifikuoti portfelius geografiškai bei apsaugoti juos nuo svyravimų auga“, – sakė J. Niewierowiczius.

Pasak jo, kai kurių sektorių branda regione matoma ne tik per privačių investicijų srauto augimą: „Lietuvos energetikos paveikslas gerai parodo, kas vyksta su atsinaujinančios energijos gamyba – pavyzdžiui, per pastaruosius dvejus metus pradėjo veikti saulės elektrinės, į kurių statybą buvo investuota per 400 mln. eurų privačių lėšų. Šios saulės elektrinės vietos gamybą vasaros mėnesiais kilstelėjo link įspūdingos 1 GW galios. Reguliuojamos energetikos dalyje šilumos, elektros, dujų, vandens ir atliekų sektoriuose 2023 metais Lietuvoje investuota per 920 mln. eurų – tai parodo veikiančius investicijų derinimo ir lėšų mobilizavimo algoritmus“.

J. Niewierowiczius teigė, kad panašius šaltinių ir įvairių finansavimo instrumentų derinimo sprendimus teks atrasti ir kituose sektoriuose.

„Matome, kad kuo greičiau būtina rasti sprendimus kelių infrastuktūros finansavimui – dabartiniai 583 mln. eurų Lietuvos keliams 2024 m. biudžete patenkina tik pusę poreikio norint palaikyti dabartinę techninę jų kokybę, nekalbant apie naujų kelių poreikius“, – komentavo jis.

Pasak J. Niewierowicziaus, vienas iš sprendimų yra privataus kapitalo dalyvavimas sprendžiant šiuos iššūkius.

„Tuo pačiu tai yra galimybė prisidėti prie skaitmeninės infrastruktūros, švietimo sektoriaus stiprinimo. Tokios turto klasės investicijos atliepia ne tik augančius ekonomikų poreikius infrastruktūrai, regiono šalių sujungiamumui, bet ir kompensuojant egzistuojantį finansavimo deficitą šiai sričiai, nepaisant vis dar esamo ES finansavimo. Suburta EAM turto valdymo komanda, suprantanti poreikius ir išlaikanti konservatyvų investavimo profilį, sieks kurti papildomą vertę investuotojams“, – kalbėjo jis.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją