Teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas, procesas šioje byloje baigtas.
Jis išteisintas baudžiamojoje byloje dėl jo žinioje esančio didelės vertės valstybinės įmonės turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, o bankroto administratoriai Vaidas Kašauskas ir Robertas Dumbliauskas išteisinti dėl jų žinioje esančio didelės vertės bankrutuojančios bendrovės turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo jiems suteiktais įgaliojimais.
LAT teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) reikalavimų pažeidimų, trečiadienį paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Tyrimo duomenimis, 2015 metais V. Molio vadovauta įmonė Vievyje 4,3 karto brangiau nei tikroji turto vertė įsigijo nekilnojamąjį turtą – statinius su teise nuomotis valstybinės žemės sklypą. Prokuratūra V. Molį kaltino piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir tyčia veikus priešingai įmonės ir valstybės interesams.
Teisėjų kolegija nurodė, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai pripažino, jog išteisintojo V. Molio įgytas nekilnojamojo turto objektas su valstybinės žemės sklypo nuomos teise buvo naudingas įmonės vykdomai veiklai, o apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtino, kad galimybė įsigyti įmonės veiklai reikalingą turtą už mažesnę kainą buvo prarasta ne dėl tyčinio V. Molio delsimo, o dėl atsakingų darbuotojų nepakankamo rūpestingumo.
„Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė prokuroro skunde nurodytų aplinkybių dėl galimo išankstinio įgyto turto objekto kainos derinimo su turto savininku. Spręsdamas, ar sudarytas sandoris buvo akivaizdžiai ekonomiškai nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas BPK nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nekilnojamojo turto su žemės nuomos teise pirkimo–pardavimo sandoris buvo patvirtintas valstybinės įmonės valdybos narių, be kita ko, ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovų, kurie ne tik svarstė turto pirkimo tikslingumą, bet ir vertino turto kainą“, – rašoma LAT pranešime.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad abiejų instancijų teismams pripažinus, jog byloje nėra pagrindo daryti išvadą dėl bankroto administratorių V. Kašausko ar R. Dumbliausko ryšių su bankrutuojančios bendrovės turtą įgijusių mažosios bendrijos „RV Investment“ atstovais.
Pasak teismo, nustačius, kad bankroto administratorius V. Kašauskas laikėsi kreditorių nustatytos turto pardavimo tvarkos ir kainos, byloje nėra jokių prielaidų daryti išvadą, kad buvo abiejų bankroto administratorių iš anksto sugalvotas planas per kelis asmenis, kurie susiję svainystės ir giminystės ryšiais, pasisavinti pinigus be varžytynių pardavus bankrutuojančiai bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Ilgus metus Vievyje veikusi įmonė „ Automagistralė“ prižiūrėjo magistralinius kelius, vėliau ji buvo reorganizuota.
2017 m. Susisiekimo ministerijai per auditą nustačius daugybę pažeidimų magistralinius kelius prižiūrinčioje įmonėje „Automagistralė“, tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė išbraukti buvusį jos vadovą V.Molį iš valstybės apdovanotų asmenų sąrašo.
2018 m. lapkritį LAT paskelbė, kad V. Molis iš „Automagistralės“ vadovo pareigų buvo atleistas pagrįstai, konstatuota, kad V .Molis netinkamai vykdė savo pareigas, teisėtai buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų dėl prarasto pasitikėjimo, nelojalumo darbdaviui ir jo atleidimui taikomas teisinis pagrindas buvo pritaikytas teisingai.
