Mokėjimo operacijų suma sudarė 110 mlrd. Eur, t. y. per metus išaugo 1,3 karto. Lietuvos bankas vykdė didelio finansų rinkos dalyvių susidomėjimo sulaukusias rinkos konsultacijas, atsižvelgdamas į sektoriaus poreikius ir sritis, kuriose nustatyti veiklos trūkumai.
Praėjusių metų pabaigoje sektoriuje licencijas turėjo 131 EPĮ ir MĮ. Penkios pagal mokėjimų operacijų sumą didžiausios EPĮ ir MĮ generavo daugiau kaip 54 proc. visos sektoriaus apyvartos, o penkios pagal licencines pajamas didžiausios EPĮ ir MĮ uždirbo 39 proc. visų sektoriaus pajamų. 40 proc. visų EPĮ ir MĮ generavo iki 100 tūkst. Eur ir mažiau pajamų iš licencinės veiklos.
„Fiksuotas licencinės veiklos pajamų bei mokėjimo operacijų augimas. Siekdami tvarios ir reikalavimus atitinkančios sektoriaus dalyvių veiklos aktyviai vykdome priežiūros veiksmus: nuolat komunikuojame su sektoriaus įmonėmis ir organizuojame tikslines rinkos konsultacijas, vykdome planinius ir neplaninius patikrinimus, skatiname įstaigas skirti daugiau dėmesio keliamiems reikalavimams“, – centrinio banko pranešime cituojamas Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Gerinti komunikaciją ir sektoriaus pasiekiamumą siekiama ne tik sankcijomis. Atsižvelgdamas į sektoriaus poreikius ir sritis, kuriose nustatyti veiklos trūkumai, Lietuvos bankas finansų rinkos dalyviams surengė 14 skirtingo pobūdžio konsultacinių renginių. Viename jų dalyvavo vidutiniškai 108 dalyviai, iš viso – apie 1500.
Lietuvos bankas taip pat nuolat skelbia naujausią, aktualią informaciją rinkos dalyviams, interneto svetainėje atnaujina dažniausiai užduodamus klausimus, skelbia rekomendacijas.
2022 m. dvi įstaigos pabaigė nevykdydamos nuosavo kapitalo reikalavimų, per ketvirtį šis rezultatas liko nepakitęs. 13 įstaigų šis rodiklis buvo tarp 1 ir 1,1, tad rinkos dalyviai ir toliau turi aktyviai stebėti reguliacinius rodiklius ir esant reikalui stiprinti kapitalo bazę.
2022 m. pabaigoje EPĮ ir MĮ klientų lėšų dalis, laikoma centriniame banke, sudarė 52 proc. Palyginti su 2021 m., ji sumažėjo 16 procentinių punktų.
Per praėjusius metus Lietuvos bankas išnagrinėjo ir išdavė 5 naujas EPĮ ar MĮ licencijas, 5 licencijos buvo panaikintos įvykdžius patikrinimus ir pritaikius kitas priežiūrines priemones, o likusi dalis licencijų panaikinta pačių įstaigų prašymu ar dėl kitų priežasčių. Dalis įstaigų, kurių licencijos buvo panaikintos, nebuvo pradėjusios vykdyti veiklos.
Iš viso 2022 m. Lietuvos bankas atliko 31 individualų ir vieną teminį patikrinimą, 4 sektorines analizes, vertindamas, kaip įstaigos laikosi pinigų plovimo rizikos valdymo, klientų pažinimo ir sukčiavimo rizikos valdymo, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimų, užtikrina vidaus audito, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo reikalavimų vykdymą. Pritaikyta 17 baudų, kurių bendra suma sudarė 614500 Eur. Įvykdžius patikrinimus ir pritaikius kitas priežiūrines priemones, be minėtų licencijų panaikinimo, 4 įmonės buvo įspėtos, o apie 3 pažeidimus paskelbta viešai.
Lietuvos bankas ir toliau skelbia pozicijas dėl elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų teisės naudotis kredito įstaigose atidarytomis banko sąskaitomis – tai ir toliau yra viena iš Lietuvos banko stebimų sričių. 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį gauti du pranešimai iš kredito įstaigų apie uždarytas ar apribotas EPĮ ir MĮ sąskaitas. Iš viso nuo 2019 m. Lietuvos banke gauti 64 tokio pobūdžio pranešimai.
Lietuvos bankas toliau siekia didinti sektoriaus brandą, skatina veiklą vykdančias įstaigas skirti daugiau dėmesio bei išteklių aktualiausioms sritims: pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo ir klientų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymui, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo reikalavimams, atitikties reikalavimams didinimui.
Vadovaujantis Finansų sektorių brandos švieslente, matuojančia brandą ir rodančią atitikties reikalavimams didėjimo tendenciją, bus siekiama pagerinti EPĮ ir MĮ sektoriaus atitiktį reikalavimams šiose srityse: ataskaitų teikimas, audito ataskaitos, kapitalizacija, licencinės veiklos vykdymas. Taip pat bus siekiama įgyvendinti patikrinimų ciklą, kad rizikingiausios įstaigos būtų tikrinamos kartą per trejus metus.
Lietuvos bankas viešai skelbia ir informaciją apie elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų numatomus planinius patikrinimus, kiekvienos iš jų metinius ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos ir riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.
ELTA (ELTA)