Kaip praneša Aplinkos Apsaugos Departamentas, teismas išaiškino, kad departamentas pagrįstai iš „Grigeo Klaipėda“ reikalavo atlyginti žalą aplinkai. „Grigeo Klaipėda“ teršalų išleidimas į Kuršių marias pablogino šio telkinio būklę, vandens kokybę, padidino jo užterštumą ir taip pakenkė vandens cheminei būklei.
Taršos incidentas, dėl kurio aiškinamasi teisme, įvyko 2021 m., sutrikus automatiniam vandens lygio palaikymui viename iš bendrovės apyvartinių vandens baseinų.
Tų pačių metų liepą atlikę neplaninį patikrinimą departamento pareigūnai nustatė, kad „Grigeo Klaipėda“ neteisėtai, draudžiamu būdu į Kuršių marias išleido 18,6 m3 nevalytų gamybinių nuotekų, su kuriomis į aplinką pateko teršalai.
Departamentas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš bendrovės beveik puspenkto tūkstančio eurų žalos atlyginimui.
Klaipėdos apylinkės teismas šių metų birželio pabaigoje Departamento ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš „Grigeo Klaipėda“ 2 222,09 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo šios sumos ir 50 Eur žyminio mokesčio. Teismas taip pat priteisė atsakovei AB „Grigeo Klaipėda“ iš departamento 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Minėtą teismo sprendimą skundė abi šalys. „Grigeo Klaipėda“ apeliaciniu skundu prašė departamento ieškinį atmesti ir priteisti iš departamento bylinėjimosi išlaidas. Departamentas visiškai tenkinti ieškinį ir atmesti atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
„Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas Eltai pateiktame komentare sakė, kad 2021 m. įvykus techniniam gedimui per AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinklus į Kuršių marias pateko 18 kub. metrų apyvartinio technologinio vandens. Dėl to AAD paskyrė ekonominę sankciją, tuo pačiu teigdamas, kad vandens telkiniui buvo padaryta žala.
„Bendrovė ir toliau, remdamasi Europos Sąjungos teisingumo teismo (ESTT) praktika bei Europos Sąjungos direktyvomis, nuosekliai laikosi pozicijos, kad žalos Kuršių marioms faktas byloje inkriminuojamas nepagrįstai, remiantis tik teorinėmis prielaidomis, o ne objektyviais tyrimais.
Administracinė atsakomybė dėl to paties netyčinio incidento sukeltos žalos fakto buvo pritaikyta ir man, kaip bendrovės vadovui. Tačiau išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas balandžio mėnesį jau kartą patvirtino, kad AAD skirdamas baudą nepagrįstai konstatavo žalos Kuršių marioms padarymo faktą. Teismo teigimu, žalos faktą reikia įrodyti nustatant realų neigiamą poveikį. Remtis vien 2002 m. aplinkos ministro įsakymų patvirtinta teorine žalos dydžių apskaičiavimo metodika nepakanka. Realus neigiamas poveikis šioje byloje nebuvo nustatytas, o išleistų teršalų fakto sutapatinimas su žalos faktu prieštarauja ESTT praktikai.
Jei byloje būtų nustatytas reikšmingas neigiamas poveikis, Bendrovei būtų atsiradusi pareiga atkurti aplinką iki pirminės būklės, taikant aplinkos atkūrimo priemones ir taip atlyginti padarytą žalą. Tuo pačiu būtų pripažinta ir Bendrovės teisė šias priemones įgyvendinti savo iniciatyva kreipiantis į AAD dėl išankstinio pritarimo.
Atsižvelgdami į teismo argumentus, svarstome galimybes pateikti AAD konkrečių aplinkos atkūrimo priemonių planą, kad iš gamtinės aplinkos būtų išimti inkriminuojamas teršalų kiekis.
Vis dėlto tai, kad šioje byloje vyrauja toks teisinis nenuoseklumas taikant ES ir nacionalinius teisės aktus, patvirtina ir skirtingi pirmosios bei antrosios instancijos teismų sprendimai dėl byloje nustatyto žalos aplinkai fakto“, – sakė jis.
T. Eikinas nurodė, kad apeliacinio teismo nutartį ketina skųsti kasacinės instancijos teismui.
„Tikimės, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai suformuos ES teisinį reguliavimą ir ESTT jurisprudenciją atitinkančią nacionalinę teisminę praktiką, kuri leis panašių situacijų išvengti ateityje“, – sakė jis.
ELTA primena, kad apie tai, jog iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 metų sausį.
Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.
Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.
„Grigeo Klaipėda“ dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.