Pranešama, jūrų uoste priimtiems svečiams pristatyti Klaipėdos uosto metiniai rezultatai, vykdomos veiklos ir teikiamos paslaugos.
Jūrų uosto direkcijos vadovo Algio Latako teigimu, Lietuva ir Centrinės Azijos valstybės turi didelį ekonominio bendradarbiavimo potencialą, o palanki uosto geografinė padėtis yra tiesiausias kelias į kitas rinkas. Tad, jo nuomone, labai svarbu ne tik stiprinti bendradarbiavimą su jau esamais partneriai, bet ir ieškoti naujų galimybių.
„(...) Nuolat dirbame, kad išplėstume prekybos partnerių ratą ir stiprintume bendradarbiavimą su jau esamais partneriais. Klaipėdos uostas itin diversifikuotas, jame gali būti kraunami beveik visų rūšių ir tipų kroviniai.
Uostas turi 33 terminalus, kuriuose galima apdoroti konteinerius, ro-ro, biriuosius, skystuosius, generalinius ir projektinius krovinius. Turime užtektinai pajėgumų, kad galėtume užtikrinti sklandų Centrinės Azijos valstybių krovinių judėjimą per Klaipėdos uostą“, – sakė A. Latakas.
Anot Jūrų uosto direkcijos, pernai iš uosto į Centrinę Aziją gabenta beveik 234 tūkst. tonų krovinių, kas yra 42 proc. daugiau nei 2021 metais. Daugiausia krauta netauriųjų metalų ir jų gaminių, mineralinių produktų, chemijos pramonės, gyvūninės kilmės produkcijos, maisto produktų, gėrimų, tabako.
Tuo metu geležinkelių transportu pernai gabenti 83 proc. Centrinės Azijos valstybių krovinių, likę 17 procentų – kelių transportu.
Palyginus pirmą 2023 m. ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Centrinės Azijos valstybių krova per Klaipėdos uostą augo. 2022 m. sausio–kovo mėnesiais krauta 18,3 tūkst. t, o šiemet per tą patį laikotarpį 69,68 tūkst. t (51,38 tūkst. tonų daugiau). Daugiausia krova augo dėl aktyvesnės Kazachstano krovos.