Vartotojų kainos bendros valiutos bloke birželį didėjo 2,5 proc., pranešė Europos Sąjungos statistikos tarnyba. Gegužę analogiškas įvertis siekė 2,6 proc.
„FactSet“ ir „Bloomberg“ apklausti ekonomistai ir prognozavo, kad infliacija sumažės iki 2,5 proc.
Europos centrinis bankas turėtų palankiai įvertinti naujausius skaičiavimus, tačiau infliacija vis dar viršija šios Frankfurte įsikūrusios institucijos nustatytą 2 proc. tikslą.
Bazinė infliacija, kuri neapima nepastovių energijos, maisto, alkoholio ir tabako kainų, birželį nekito ir toliau sudarė 2,9 proc. Ekspertai tikėjosi, kad šis įvertis sumažės iki 2,8 proc.
Energijos kainų augimo tempas sulėtėjo iki 0,2 proc., kai gegužę siekė 0,3 proc. Taip pat sulėtėjo maisto, alkoholio ir tabako kainų augimas – iki 2,5 proc. nuo 2,6 proc. gegužės mėnesį.
Birželį euro zonoje mažiausia infliacija buvo fiksuojama Suomijoje, kur siekė 0,6 proc. Antroje vietoje rikiuojasi Italija, kur infliacija sudarė 0,9 proc. Didžiausia infliacija buvo stebima Belgijoje – ten šis įvertis siekė 5,5 proc.
Nedarbo lygis euro zonoje nepasikeitė
Nedarbo lygis tiek euro zonoje, tiek Europos Sąjungoje (ES) gegužę išliko stabilus ir siekė, atitinkamai, 6,4 proc. ir 6 proc. praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje nedarbo lygis gegužę išaugo 0,2 proc. ir siekė 7,7 proc.
Eurostato duomenimis, bedarbių skaičius 20 euro zonos šalių gegužės mėn. siekė apie 11 mln. Lyginant su balandžiu, tai 38 tūkst. asmenų daugiau. Tuo metu lyginant su 2023 m. balandžio mėn. euro zonoje yra 3 tūkst. daugiau bedarbių.
Tuo metu visoje ES gegužės mėn. buvo 13,2 mln. bedarbių. Lyginant su 2024 m. balandžiu, nedirbančių ES padaugėjo 13 tūkst., o palyginus su 2023 m. geguže – 163 tūkst. daugiau.
Lietuvoje 2024 m. gegužę buvo 122 tūkst. bedarbių, 3 tūkst. daugiau nei balandį ir 24 tūkst. daugiau nei 2023 m. gegužę, kai jų buvo 98 tūkst.
ES šalyse narėse situacija yra labai skirtinga. Didžiausias nedarbas ir toliau registruojamas Ispanijoje, kur jau trečią mėnesį iš eilės siekia 11,7 proc., o mažiausias Čekijoje – 2,7 proc.
