LAT teisėjų kolegija nepagrįsta pripažino ieškinio priėmimo klausimą sprendusių teismų išvadą, kad ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Energetikos ministerijos, neturi teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinio, nes tokia teisė jai nenustatyta įstatyme.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinimas, kad valstybės interesai dėl jai padarytos žalos atlyginimo gali būti ginami tik Civilinio proceso kodekso 49 straipsnyje nurodytiems subjektams pareiškus ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, neproporcingai riboja ir suvaržo pačios valstybės, kaip juridinio asmens, teisę reikalauti jai padarytos žalos atlyginimo.
Šioje byloje teisėjų kolegija išaiškino, kad viešojo intereso gynimo civiliniame procese ypatumas yra nulemtas aplinkybės, jog ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo siekiama ginti ne tokį ieškinį turinčio teisę pareikšti subjekto, o trečiojo asmens, dėl kurio interesų gynimo kreipiamasi į teismą, interesus. Teisėjų kolegija byloje konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovės pareikštas ieškinys kvalifikuotinas kaip ieškinys viešajam interesui ginti, nes byloje pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas nesuteikia pagrindo padaryti išvadą, kad juo siekiama apginti kitų asmenų (šilumos vartotojų), o ne ieškinį pareiškusios Lietuvos Respublikos, interesus.
Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad byloje susiklosčiusi situacija atitinka Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytas atstovavimo valstybei ir Vyriausybei taisykles bei civilinio proceso įstatymą. Todėl kolegija padarė išvadą, kad ieškinys byloje pareikštas laikantis atstovavimo valstybei nustatyto teisinio reglamentavimo.
Kasacinis teismas nutartyje nurodė, kad teismai taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog reglamentas „Briuselis Ibis“ nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes ieškiniu keliamas ginčas patenka į minėto reglamento taikymo išimtį – acta iure imperii. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais, konstatavo, kad ieškovės ieškiniu inicijuojamas ginčas patenka į reglamento „Briuselis Ibis“ taikymo sritį, t. y. „civilinės ir komercinės bylos“ sąvoką.
Kadangi teismai netinkamai išsprendė ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Energetikos ministerijos, pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, kasacinis teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus panaikino ir perdavė šio ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.