Kaip teigiama Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ pranešime žiniasklaidai, padidėjus MMA ir pritaikius šį koeficientą, minimalus atlyginimas transporto sektoriuje dirbantiems vilkikų vairuotojams sieks 1524,60 Eur neatskaičius mokesčių. Pasak vežėjų atstovų, tokia praktika yra ydinga ir taikoma tik Lietuvoje. Tad siūloma arba atsisakyti koeficiento, arba diferencijuoti jį, pavyzdžiui, pagal transporto įmonių dydžius, siekiant socialiai teisingo modelio visoms verslo sritims.
Tuo tikslu „Linava“ dėl taikomo koeficiento vilkikų vairuotojų atlyginimams kreipėsi į Vyriausybę, Seimo komitetus, Socialinės apsaugos ir darbo bei Susisiekimo ministerijas.
Vežėjų atstovų kreipimesi akcentuojama, jog sumažinus administracinę naštą ne tik vairuotojams būtų galima mokėti daugiau, bet ir pačių vežėjų konkurencingumas už Lietuvos ribų taptų didesnis, nes kitose šalyse koeficientas nėra taikomas. Be to, esant nestabiliai ekonominei situacijai šalyje, koeficiento atsisakymas arba diferencijavimas apsaugotų nuo didėjančio transporto įmonių bankrotų skaičiaus, įmonių kraustymosi svetur, kur palankesnė mokestinė aplinka verslui.
Kaip pastebėjo asociacijos „Linava“ viceprezidentas ir krovininės tarybos pirmininkas Vytas Bučinskas, koeficiento sistema yra taikoma tik Lietuvoje. O panašumų turi nebent Lenkija, kur po mokesčių reformos taikomas vairuotojų atlyginimų modelis, kur kasmet nustatomas konkretus privalomo atlyginimo dydis.
Tuo tarpu koeficiento praktikos neturi kitos Rytų ar Vidurio Europos šalys, pavyzdžiui, Rumunija ar Bulgarija, su kurių vežėjais lietuviai dažniausiai konkuruoja dėl užsakymų.
„Mes jau ne vienerius metus pasisakome už tai, kad reikėtų peržiūrėti koeficiento sistemą ir ją naikinti, nes tai yra ydinga praktika.
Dabar vėl tai siūlome, nes didėjant MMA ir taikant šį koeficientą, dar labiau didės administracinė našta šalies vežėjams. Dėl taikomo koeficiento, transporto įmonės sumoka didesnius mokesčius valstybei už darbo vietas nei, pavyzdžiui, kitos įmonės. Mažesnėms transporto įmonėms tokia administracinė našta tampa sunkiai pakeliama, nes ne visi gali privalomai mokėti tokį minimalų atlyginimą pro kurio yra privalomai pridedami ir pagal Vyriausybės normas nustatyti dienpinigiai“, – sakė V. Bučinskas.
Visgi, pasak asociacijos „Linava“ viceprezidento, jei Lietuvoje koeficientas būtų diferencijuojamas ir, pavyzdžiui, smulkioms įmonėms taikomas mažesnis arba apskritai netaikomas niekam, tai ir administracinė našta verslui būtų mažesnė, socialiai teisingesnė, lyginant su kitomis verslo sritimis, kur galioja įprasta MMA mokėjimo tvarka.
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas akcentavo, jog šiuo metu ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad visoje Europoje ir Lietuvoje vis garsiau kalbama apie galimą recesiją.
Pasak jo, vairuotojų atlyginimams taikomo koeficiento atsisakymas arba bent jau jo diferencijavimas leistų visai šalies ekonomikai svarbiam transporto ir logistikos sektoriui išlaikyti finansinį stabilumą bei pasiruošti ekonominiams iššūkiams.
„Transporto verslo bendruomenė pagal sumokamus mokesčius yra trečia ekonomikos šaka Lietuvoje. Transporto sektorius sugeneruoja apie 13 proc. šalies BVP. Tad jei būtų atsisakyta koeficiento sistemos arba jei ji būtų diferencijuota, tuomet galėtume sakyti, kad valstybė rūpinasi sklandžiu ir kokybišku verslo veikimu.
Tai būtų socialiai teisingas žingsnis, nes šiuo metu šis koeficientas išskirtinai Lietuvoje taikomas tik transporto sektoriui. Akivaizdu, jog bet kokia administracinė našta dar labiau apsunkina sudėtingą ekonominę situaciją. Tad jeigu prognozuojama recesija, svarbu imtis realių veiksmų ir apsisaugoti nuo skaudžių pasekmių“, – sakė Z. Buivydas.
Šiuo metu minimali alga transporto ir logistikos sektoriuje pritaikius 1,65 koeficientą siekia 1 369,20 Eur iki mokesčių.
Lietuvoje MMA koeficientas pradėtas taikyti dar 2003 metais. Kol 2019 m. nebuvo padidintas iki 1,65, jis siekė 1,3.