„Po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, būsime visiškai savarankiški ir patys turėsime valdyti vieną svarbiausių elektros sistemos rodiklių – dažnį. Dažnio stabilumo vertinimo sistema padės mums tai atlikti. Ji ne tik nuolat stebės, ar dažnio parametrai yra tinkami, bet ir teiks pasiūlymus sistemos dispečeriams, kaip užtikrinti stabilumą. Sistemą perkame bendrai su partneriais iš Estijos „Elering“ ir Latvijos AST“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Elektros perdavimo sistemoje dažnis yra vienas svarbiausių parametrų. Jeigu dažnis pradeda mažėti arba didėti, prastėja elektros kokybė, gali atsijungti įrenginiai, o elektros sistemoje gali įvykti avarijos.
Diegiamas įrankis padės įvertinti galimą dažnio stabilumo parametrų nuokrypį – kaip greitai ir kiek smarkiai dažnis gali pakisti. Įvertinę galimą nuokrypį, Baltijos valstybių operatorių planavimo inžinieriai ir operatyvinis personalas galės nustatyti veiksmus, kurie leistų išvengti sutrikimų, pažymima pranešime.
Dažnio stabilumo vertinimo sistemos paslaugų tiekimo sutartį planuojama sudaryti šių metų IV ketvirtį. Projektą pabaigti ir sistemą įdiegti numatyta 2025 metais.
Ruošdamasi sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Litgrid“ įgyvendina daugiau sistemos valdymą gerinančių projektų.
Pernai vasarą „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl automatinio generacijos valdymo (AGV) sistemos įdiegimo. Šis įrankis operatorei svarbus, nes po sinchronizacijos leis dar užtikrinčiau valdyti elektros perdavimo sistemą, [MN1] o rinkos dalyviams atvers papildomas galimybes užsidirbti teikiant galios rezervo paslaugas. AGV padės reguliuoti Lietuvos elektros sistemą taip, kad nesusidarytų disbalansas, galintis paveikti visą kontinentinės Europos sinchroninę zoną. AGV sistema pilnu pajėgumu pradės veikti šiemet.
Vasarą „Litgrid“ taip pat pasirašė sutartį dėl naujos energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos įdiegimo. Ji užtikrins balanso duomenų apsikeitimą su Europos perdavimo tinklų operatorėmis ir naujų balansavimo paslaugų įgyvendinimą, pažymima pranešime.
Programinė įranga suteiks technines galimybes prisijungti prie europinės platformos MARI, leisiančios vykdyti rankinio dažnio atkūrimo rezervo balansavimo rinką, prisijungti prie europinės platformos PICASSO, leisiančios vykdyti automatinio dažnio atkūrimo rezervo balansavimo rinką. Taip pat leis sukurti bendrą Baltijos šalių balansavimo pajėgumų rinką. Planuojama, kad naujoji programinė įranga pradės veikti 2025 metais.
Iš viso „Litgrid“ įgyvendino jau 6 sinchronizacijos projektus. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „LitPol Link“ bandymas ir Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 metais.