Europos Sąjungos metinė infliacija vasarį siekė 2,8 proc., palyginti su 3,1 proc. sausį. Prieš metus šis rodiklis siekė 9,9 proc.
Mažiausi metiniai rodikliai registruoti Latvijoje, Danijoje (abiejose – 0,6 proc.) ir Italijoje (0,8 proc.). Didžiausi metiniai rodikliai užfiksuoti Rumunijoje (7,1 proc.), Kroatijoje (4,8 proc.) ir Estijoje (4,4 proc.).
Palyginti su sausiu, metinė infliacija sumažėjo 20-yje valstybių narių, išliko stabili 5-ose ir padidėjo 2-ose.
Vasarį didžiausią indėlį į metinį euro zonos infliacijos lygį prisidėjo paslaugos (1,73 procentinio punkto) po to sekė maistas, alkoholis ir tabakas (0,79 p. p.), neenergetinės pramonės prekės (0,42 p. p.) ir energetika. (-0,36 p. p.).
Lietuvoje metinė infliacija sausį sudarė 1,1 proc., o mėnesinė 0,7 proc.
Euro zonos tarptautinės prekybos prekėmis perteklius – 11,4 mlrd. eurų
Pirmieji euro zonos įverčiai parodė, kad 2024 m. sausį prekyboje prekėmis su likusiu pasauliu susidarė 11,4 mlrd. eurų perteklius, palyginti su 32,6 mlrd. eurų deficitu 2023 m. sausį, skelbia Eurostatas.
Sausį euro zonos prekių eksportas į kitas pasaulio šalis sudarė 225,9 mlrd. eurų, t. y. 1,3 proc. daugiau, palyginti su 2023 m. sausiu. Tuo metu importas iš kitų pasaulio šalių sudarė 214,5 mlrd. eurų, t. y. 16,1 proc. mažiau, palyginti su 2023 m. sausiu.
Bendras perteklius daugiausia susidarė dėl chemijos sektoriaus pertekliaus, o po to – mašinų ir transporto priemonių.