Harvardo profesorė, trečioji moteris, pelniusi prestižinę premiją ekonomikos srityje, giriama „už tai, kad pagerino mūsų supratimą apie moterų darbo rinkos rezultatus“, sakė žiuri.
„Jos tyrimas atskleidžia pokyčių priežastis, taip pat pagrindinius likusio lyčių skirtumo šaltinius“, – priduriama pranešime.
Pasauliniu mastu darbo rinkoje dalyvauja apie 50 proc. moterų, o vyrų - 80 proc., tačiau moterys uždirba mažiau ir turi mažiau galimybių pakilti karjeros laiptais, pabrėžė premijų skyrimo komitetas.
Iš visų Nobelio premijų ekonomikos premijos laureačių yra mažiausiai, tik dvi moterys yra laimėjusios šią premiją nuo 1969 m., kai ji buvo įteikta pirmą kartą - Elinor Ostrom 2009 m. ir Esther Duflo 2019 metais.
Žiuri pabrėžė, kad C. Goldin darbas „pateikė pirmą per šimtmečius išsamią moterų pajamų ir dalyvavimo darbo rinkoje istoriją“.
Pernai ši garbė atiteko JAV ekonomistams Douglasui Diamondui ir Philipui Dybvigui bei Federalinių rezervų vadovui Benui Bernanke už bankų tyrimus suirutės laikais.
Ekonomikos premija, įsteigta Švedijos centrinio banko, buvo vienintelė, neįtraukta į pirminį mokslininko Alfredo Nobelio premijų penketuką, todėl kartais vadinama „netikru Nobeliu“.
Tačiau, kaip ir kitų mokslo premijų atveju, nugalėtoją išrenka Švedijos karališkoji mokslų akademija, o kandidatų paieška vyksta pagal tokį patį procesą. Nobelio ekonomikos premijos laureatui, kaip ir kitiems laureatams, įteikiamas aukso medalis, diplomas ir 11 mln. Švedijos kronų (maždaug 1 mln. JAV dolerių) premija, apdovanojimus laureatams per prabangią ceremoniją Stokholme įteikia karalius Karlas XVI Gustafas.