Kaip skelbiama pranešime, skystų krovinių, t. y. naftos produktų, suskystintų gamtinių dujų, aliejų, šių metų sausio–vasario mėnesiais perpilta 8 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų laikotarpį. Jų krova sudarė beveik 1,2 milijono tonų.
Birių krovinių segmento krova, kurią daugiausia sudaro žemės ūkio produkcija, iškasenos, statybinės medžiagos, šių metų sausio–vasario mėnesiais Klaipėdos uoste beveik siekė 1,7 mln. tonų. 41 proc. šiame segmente sumažėjusią krovą, palyginti su praėjusių metų sausio–vasario mėnesiais, iš esmės lemia sankcijos įvairiems kroviniams, kurių pernai metų pradžioje dar nebuvo.
Generalinių krovinių, kuriems priskiriami kroviniai konteineriuose, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai, Klaipėdos uoste pirmais šių metų mėnesiais krauta 10 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šio segmento krova sudarė 2,5 milijono tonų.
Uosto direkcija pažymi, kad 2023 m. sausį–vasarį konteinerių (TEU) krauta beveik 23 proc. daugiau. Lyginant krovinių konteineriuose krovą su kitais Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais, Klaipėdos uoste jų prieaugis šiemet buvo didžiausias.
Sėkmingai Klaipėdos uoste veikia ir konteinerių paskirstymo veikla, tai yra kai okeaniniais laivais-konteinervežiais Klaipėdos uostą pasiekę konteineriai vėliau perkraunami į mažesnius laivus ir paskirstomi po kitus uostus. Tokiu būdu gabenami konteineriai šių metų sausio–vasario mėnesių Klaipėdos uosto krovos statistikoje sudarė 8 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį pernai.
Klaipėdos uostas, žvelgiant į 2023 m. sausio–vasario mėnesių krovos statistiką ir palyginus ją su aplinkiniais Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais, išlieka įsitvirtinęs 4-oje vietoje.
Per pirmus du šių metų mėnesius Klaipėdos uoste fiksuoti 794 laivai (sausakrūviai, tanklaiviai, keltai, mažieji ir kt.), apsilankė 28 020 keleivių.