„Kaip ir visa apdirbamoji Europos pramonė, „Utenos trikotažas“ taip pat pajuto neigiamą infliacijos, palūkanų normų, karo Ukrainoje poveikį. Šie veiksniai stipriai koregavo vartotojų įpročius, dėl kurių mažėjo užsakymai – tekstilės sektorius ne išimtis.
Iš kitos pusės, „Utenos trikotažo“ pelningumo rodikliai rodo, kad esame teisingame kelyje, todėl ir toliau kryptingai investuosime į modernią, inovacijomis ir tvarumu grįstą gamybą ir vadovausimės strategija gaminti tik aukštesnės pridėtinės vertės produkciją“, – teigė „Utenos trikotažo“ vadovė Nomeda Kaučikienė.
Anot jos, įmonių grupė pusmetį užbaigė su 0,9 mln. eurų nuostolių prieš apmokestinimą, kai pernai bendrovės nuostoliai siekė 1,7 mln. eurų. „Utenos trikotažo“ grupės EBITDA rodiklis neigiamas ir lygus - 355 tūkst. eurų, kai prieš metus jis siekė - 995 tūkst. eurų. Atskirai „Utenos trikotažo“ bendrovės nuostoliai taip pat mažėja jau antrą ketvirtį iš eilės ir antro ketvirčio pabaigoje siekė 0,9 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus bendrovė patyrė 1,4 mln. eurų nuostolių.
Mažiausi pokyčiai – vokiškai kalbančių šalių rinkose
Per pirmą metų pusmetį „Utenos trikotažas“ eksportavo 75,4 proc. savo pagamintos produkcijos, iš viso už 7,6 mln. eurų, arba 4,6 mln. mažiau nei 2022-aisiais. Pardavimų sumažėjimas skirtingose šalyse pasireiškė netolygiai. Santykinai mažiausias pokytis fiksuotas Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje.
Šiame regione bendrovės pardavimų apmintys per pirmą pusmetį sulėtėjo kiek daugiau nei 20 proc. ir antrojo metų ketvirčio pabaigoje siekė 6,1 mln. eurų, arba 2,2 mln. mažiau nei pernai. Tuo pat metu Skandinavijoje bendrovės eksportas susitraukė daugiau nei perpus.
Pasak N. Kaučikienės, drabužių paklausos ir drabužių gamybos apimčių svyravimams būdingas cikliškumas ir tikimasi, kad augimo tendencijas bus galima pajusti dar šiais metais.