„Litgrid“ skelbia, pajamos už elektros perdavimą (pajamose įskaitant tarifo mažinimui panaudotas perkrovų valdymo įplaukas) mažėjo 37 proc. iki 65,1 mln. Eur. Vidutinė faktinė perdavimo kaina per metus padidėjo 2 kartus, tačiau pajamų mažėjimą lėmė tai, kad 2023 m. pirmąjį pusmetį tarifo mažinimui buvo panaudota 71,2 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų.
Pajamos už papildomas paslaugas didėjo 5,2 karto iki 71,7 mln. Eur. Pagrindinė pokyčio priežastis – dėl planuotų didesnių sąnaudų VERT nustatyta 5,5 karto didesnė papildomų paslaugų kaina.
2024 m. pirmojo pusmečio bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 40,6 mln. Eur, 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai EBITDA siekė 35 mln. Eur.
Koreguotas EBITDA (atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtintų dydžių) siekė 24,8 mln. Eur. Palyginti, 2023 m. pirmojo pusmečio koreguotas EBITDA buvo 20,3 mln. Eur.
Grynasis pelnas pirmąjį pusmetį siekė 28,1 mln. Eur, 22 proc. daugiau nei 2023 m. sausį–birželį. Didesnį pelną daugiausia lėmė geresnis papildomų paslaugų rezultatas, mažesnės technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos.
Neigiamą įtaką rezultatams turėjo mažesnės elektros perdavimo pajamos, blogesnis kitų perdavimo veiklų rezultatas, didesnės veiklos sąnaudos.
Koreguotas 2024 m. pirmojo pusmečio grynasis pelnas siekė 14,7 mln. Eur, 41 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai koreguotas grynasis pelnas buvo 10,4 mln. Eur.
„Litgrid“ pirmojo pusmečio investicijos siekė 90,2 mln. Eur, iš jų 62 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 38 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai, veiklos palaikymui.
Perkrovų valdymo įplaukos 2024 m. pirmąjį pusmetį buvo 53 mln. Eur ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, buvo 49 proc. didesnės.
Lietuvos perdavimo tinklais perduotos elektros energijos šalies poreikiams kiekis padidėjo 0,5 proc., nuo 4,718 TWh pirmąjį praėjusių metų pusmetį iki 4,739 TWh šių metų sausį–birželį.
2024 m. pirmą pusmetį vidutinės nutraukimų trukmės rodiklis siekė 0,38 min., o neperduotos energijos kiekis rodiklis sudarė 10,64 MWh.
Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas pirmą pusmetį atitinkamai buvo 92,18 proc. ir 98,19 procentai.
„Litgrid“ taip pat tęsė pasirengimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais darbus. Balandžio mėnesį Molėtų rajone prie tinklo prijungta 80 MW leistinos generuoti galios saulės elektrinė, o birželį Tauragės rajone – pirmasis hibridinis parkas, kuriame elektrą gaminti gali vėjo ir saulės elektrinės.
„Neries pastotėje taip pat jungėme laikinąją jungtį Lietuvos elektrinė–Neris–Utena, kuri svarbi perdavimo tinklo patikimumui, atliekant kitus projektus. Taip pat baigėme 330 kV linijos Klaipėda–Šyša rekonstrukciją“, – teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Vadovas taip pat pažymėjo, kad liepa kartu su kaimyninėmis elektros perdavimo operatorėmis išsiuntė pranešimą dėl pasitraukimo Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos 2025 metų vasarį. Po pusmečio planuojama prisijungti prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos.