Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis tokiam pasiūlymui nepritaria. Pasak jo, NT mokestis turėtų apimti kuo daugiau NT objektų.
„Nekilnojamo turto mokestis turėtų būti universalus ir apimti kuo didesnę nekilnojamo turto objektų bazę. Ir dabar, kai yra siūlymai koreguoti Nekilnojamo turto mokesčio sistemą, bet ji neapims dalies gyvenamosios paskirties būstų, tai nėra teisinga“, – antradienį spaudos konferencijos metu aiškino A. Romanovskis.
Anot jo, išimtys mokesčiui turėtų būti tikslingos, padedant tik labiausiai pavojuje esantiems asmenims, o ne užtikrinant, kad didžioji dalis turinčių turtą už jį mokesčių nemokėtų.
„Iš principo, plokščias ir universalus nekilnojamo turto mokestis būtų teisingas apmokestinimas, kai visi susimoka mokestį ir taip galėtume teisingiau išskirstyti. Ir išimtys turėtų būti tikslios ir tikslingos, bet ne taip, kad didžioji dalis turto turėtojų nemokėtų“, – tvirtino jis.
Finansų ministerijos siūlomi NT mokesčio tarifai susieti su savivaldybės NT vertės mediana būtų:
- Medianos neviršijanti dalis apmokestinama – 0 proc. tarifu;
- Nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc.;
- Daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. tarifas.
- Už kitą nekomercinį NT tarifų dydžio (0,1–1 proc.) nustatymo teisės būtų suteikta savivaldybėms.
ELTA primena, kad Vyriausybė kovo pradžioje patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.
Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę. Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau. Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.