Už Kriptoturto rinkų įstatymo projektą ir lydinčiuosius priėmimo stadijoje balsavo 101, susilaikė 5, prieš balsavusių parlamentarų nebuvo. Šio įstatymo pakeitimai, išskyrus reikalavimus paslaugų tiekėjams, įsigaliojo nuo priėmimo momento. Tuo metu numatyti MiCA reikalavimai kriptoturto paslaugų teikėjams taikomi nuo 2024 m. gruodžio 30 d.
Kaip teigiama įstatymo projekte, šiuo metu depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ir virtualiųjų valiutų keityklų operatorių veikla Lietuvoje nėra licencijuojama. Tuo metu norintys vykdyti veiklą virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai privalo turėti įregistruotą įstatinį kapitalą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 125 tūkst. eurų. Visgi dabartinėje praktikoje pastebimi reguliavimo trūkumai.
Paskirtoji priežiūros institucija yra Lietuvos bankas (LB), kuris atliks kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūros ir kitas priskirtas funkcijas.
Kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, LB taip pat vykdys kriptoturto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūrą. Kriptoturto paslaugų tiekėjams įtvirtinti išsamesni pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai.
Siekiant užtikrinti finansines paslaugas teikiantiems rinkoms dalyviams teisinį aiškumą dėl institucinio investuotojo sąvokos taikymo ir pašalinti praktikoje pastebėtus finansų maklerio įmonių teisinio reglamentavimo trūkumus. Tokioms įmonėms taip pat nustatomi nuosavų lėšų reikalavimai, siekiant tinkamai taikyti pertvarkymo režimą.
Šiais pakeitimais taip pat būtų įgyvendinti ir Europos Parlamento ir Europos Tarybos ilgalaikės politikos tikslai, o Lietuvos įstatymas būtų pritaikytas prie MiCA reglamento. Pereinamasis laikotarpis jo taikymui numatytas iki 2026 metų liepos.
MiCA reglamento tikslas – nustatyti vienodus reikalavimus kriptoturto veiklai visoje Europoje, bei skatinti inovacijas, tuo pat metu išlaikant finansinį stabilumą ir apsaugant vartotojus nuo rizikų.