Už Kriptoturto rinkų įstatymo projektą ir jo lydinčiuosius projektus po pateikimo balsavo 75, susilaikė 4, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti birželio 25 d.
Projekto dokumente minima, kad šiuo metu depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ir virtualiųjų valiutų keityklų operatorių veikla Lietuvoje nėra licencijuojama. Tuo metu norintys vykdyti veiklą virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai privalo turėti įregistruotą įstatinį kapitalą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 125 tūkst. eurų. Visgi dabartinėje praktikoje pastebimi reguliavimo trūkumai.
Siūloma, kad paskirtoji priežiūros institucija būtų Lietuvos bankas (LB), kuris atliktų įstatymų nustatyta tvarka kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūros ir kitas priskirtas funkcijas.
Kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, LB taip pat vykdytų kriptoturto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūrą. Kriptoturto paslaugų tiekėjams taip būtų įtvirtinti išsamesni pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai.
Norima užtikrinti finansines paslaugas teikiantiems rinkoms dalyviams teisinį aiškumą dėl institucinio investuotojo sąvokos taikymo ir pašalinti praktikoje pastebėtus finansų maklerio įmonių teisinio reglamentavimo trūkumus. Tokioms įmonėms taip pat norima nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus, siekiant tinkamai taikyti pertvarkymo režimą.
Šiais pakeitimais taip pat būtų įgyvendinti ir Europos Parlamento ir Europos Tarybos ilgalaikės politikos tikslai.