Nurodoma, kad veiklos pelnas prieš vertės sumažėjimą ir pelno mokestį siekė 27,3 mln. eurų, t. y. 60 proc. daugiau nei per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį.
„Metus pradėjome intensyviai – tempą diktuoja klientų poreikiai, kuriuos stengiamės maksimaliai atliepti, taip pat besikeičianti rinka su sparčiais palūkanų normų pokyčiais. Daug resursų skiriame ir sandorio su INVL įgyvendinimui, siekiame užtikrinti kuo sklandesnę klientų ir darbuotojų patirtį. Esame tikri, kad sujungus mažmeninius verslus augs kuriama vertė klientams, darbuotojams ir instituciniams bei privatiems investuotojams“, – sakė Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.
Dėl spartaus skolinimo apimčių augimo paskutiniais metais, nuolat didėjančio klientų aktyvumo bei kylančių palūkanų normų, per metus grynosios Šiaulių banko palūkanų pajamos išaugo 61 proc. ir siekė 35,4 mln. eurų, tuo tarpu grynosios paslaugų ir komisinių pajamos išlaikė panašias apimtis ir siekė 4,55 mln. eurų.
Banko grupė per pirmąjį ketvirtį suformavo 2,8 mln. eurų atidėjinių. Reikšmingą įtaką darė atnaujintas individualių pozicijų rizikos įvertinimas bei peržiūrėti atidėjinių skaičiavimo parametrai, atsižvelgiant į atnaujintas makroekonomines prognozes. Ketvirčio pabaigoje paskolų portfelio rizikos kaštų rodiklis (CoR) siekė 0,4 proc. (praėjusių metų atitinkamo periodo rodiklis sudarė 0,5 proc.).
Banko grupės išlaidų ir pajamų santykis (eliminavus „SB draudimo“ klientų portfelio įtaką) sumažėjo ir ketvirčio pabaigoje siekė 39,7 proc. (praėjusių metų – 45,4 proc.). Pirmąjį ketvirtį nuosavo kapitalo grąža siekė 17,8 proc. (praėjusiais metais atitinkamu periodu – 11,6 proc.). Kapitalo ir likvidumo būklė toliau išlieka tvirta, o riziką ribojantys normatyvai vykdomi su didele atsarga – padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR) išaugo iki 270 proc., o kapitalo pakankamumo rodiklis (CAR) – 18,1 proc.
Nors skolinimo apimtims tendencijos buvo teigiamos, augimo tempas neženkliai mažėja dėl tebesitęsiančio neapibrėžtumo, ekonomikos perspektyvų ir brangstančio skolinimosi – paskolų portfelio vertė per pirmąjį ketvirtį padidėjo 2 proc., o per metus 22 proc. ir siekia beveik 2,7 mlrd. eurų. Pasirašyta 354 mln. eurų vertės naujų kreditavimo sutarčių, t. y. 15 proc. daugiau nei per 2022 m. I ketvirtį.
Verslo finansavimo portfelis augo 2 proc. per ketvirtį ir 15 proc. per paskutinius metus (iki 1,4 mlrd. eurų). Naujų paskolų pasirašyta 23 proc. daugiau nei per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį – už 212 mln. eurų. Neveiksnių paskolų dalis išliko stabili, o palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu – tokių verslo paskolų yra 19 proc. mažiau.
Pirmaisiais šių metų mėnesiais būsto finansavime ir toliau buvo stebimas pardavimų apimčių mažėjimas, prasidėjęs 2022 m. antroje dalyje. Tačiau kovo mėn. pardavimų apimtys grįžo į augimo tendenciją, o bendrai per ketvirtį pasirašyta už 49 mln. eurų sutarčių (7 proc. mažiau nei 2022 I ketv.). Būsto paskolų portfelis per pirmąjį ketvirtį augo 5 proc., o per metus 40 proc. ir pasiekė beveik 700 mln. eurų.
Aktyvios ir pastebimos reklamos, teikiamų finansavimo paslaugų prieinamumo bei patrauklumo dėka, 2023 m. pirmąjį ketvirtį vartojimo kreditų suteikta už 50 mln. eurų, t. y. 33 proc. daugiau – nei 2022 m. I ketvirtį. Vartojimo finansavimo portfelis per pirmąjį ketvirtį augo 6 proc., o per metus 36 proc. ir pasiekė 244 mln. eurų.
Siūlydami geresnes finansavimo sąlygas tvariems sprendimams, Šiaulių bankas toliau skatina klientus įsigyti tvaresnį būstą ir taip prisidėti prie geresnės aplinkos kūrimo. Taip pat šaltąjį sezoną išaugę šildymo kaštai skatino gyventojus siekti geresnio energetinio efektyvumo ir taip taupyti energiją – vien per pirmąjį ketvirtį pasirašyta sutarčių už 79 mln. eurų, t. y. 3 kartus daugiau nei 2022 m. I ketvirtį. Banko valdomo „SB modernizavimo fondo“ lėšomis jau finansuoti 244 projektai, kurių vertė 160 mln. eurų.
Banko paslaugomis per pirmuosius mėnesius pradėjo naudotis daugiau nei 7,6 tūkst. naujų privačių ir verslo klientų, o bendras klientų, užsisakiusių stabilias komisinių pajamas generuojančius paslaugų planus, skaičius augo 2,3 proc. iki beveik 190 tūkst.
Sparčiai auga Šiaulių banko klientų, besinaudojančių kreditinėmis kortelėmis, skaičius. Metinis augimo tempas išlieka virš 30 proc., o vien per paskutinį ketvirtį ūgtelėjo 9 proc. ir viršijo 30 tūkst.
Atsižvelgiant į visų poreikius ir leisti klientams patiems pasirinkti, kaip nori būti aptarnauti, bankas išlaikė plačiausią klientų aptarnavimo skyrių tinklą Lietuvoje (56 skyriai 37-iuose Lietuvos miestuose), kartu vystė patogius išmanius sprendimus – per ketvirtį pristatytos naujos, išplėstos interneto banko paslaugos, taip pat atnaujinta mobilioji programėlė, pridedant naujas funkcijas, tokias kaip informacinių pranešimų (angl. push notification) valdymas.
Klientų indėlių portfelis per ketvirtį augo 1 proc. ir kovo pabaigoje viršijo 2,8 mlrd. eurų. Dėl itin patrauklių terminuotųjų indėlių palūkanų, kurios buvo nuolat didinamos ketvirčio eigoje, portfelis padidėjo 51 mln. eurų, o indėliai iki pareikalavimo sumažėjo 37 mln. eurų. Terminuotų indėlių dalis visame portfelyje išaugo iki 35 proc. Esant aukštai infliacijai bei augant poreikiui investuoti, klientai renkasi ne tik paprastą ir patogią taupymo priemonę – terminuotą indėlį, bet renkasi ir kitus Banko investavimo produktus. Klientų saugomų vertybinių popierių vertė banke ketvirčio pabaigoje viršijo 1,6 mlrd. eurų.
Pirmąjį ketvirtį gautas akcininkų pritarimas žymi svarbų sandorio įgyvendinimo etapą, siekiant sujungti banko ir „Invalda INVL“ mažmeninius verslus ir taip sukurti stiprų naujos kartos finansinių paslaugų teikėją. Sandorio įgyvendinimas vyksta sklandžiai ir planuojama, kad bus užbaigtas iki metų pabaigos. Šiuo metu vyksta pasiruošiamieji darbai, siekiant užtikrinti geriausią darbuotojų, klientų ir investuotojų patirtį. Šiais metais jau įkurta sandoriui reikalinga banko turto valdymo įmonė bei pateikta paraiška licencijai iš Lietuvos banko gauti.