Banko pelningumo lygį mažėjančių bazinių palūkanų aplinkoje padėjo išlaikyti sparčiu tempu augęs paskolų portfelis bei didėjęs klientų aktyvumas. „Swedbank“ verslo paskolų portfelis per 2024 m. padidėjo 21 proc. ir praėjusių metų pabaigoje priartėjo prie 4 mlrd. eurų.
2024 m. pabaigoje grynosios palūkanų pajamos ir grynosios komisinių pajamos sudarė atitinkamai 639 mln. eurų ir 129 mln. eurų.
Per 2024 m. banko priskaičiuoto solidarumo mokesčio suma sudaro 141 mln. eurų ir yra didžiausia rinkoje. Viso bankas per praėjusius metus priskaičiavo 273 mln. eurų mokesčių.
„Finansavimo augimą lėmė gera įmonių finansinė padėtis bei gebėjimas prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Lietuva pirmauja regione pagal investicijų augimą į atsinaujinančią energetiką ir energetikos efektyvumą, vien mūsų banko žaliųjų paskolų verslui portfelis pernai išaugo beveik 3 kartus ir metų pabaigoje sudarė apie 1,3 mlrd. eurų. Vartotojų lūkesčiai išlieka rekordinėse aukštumose, palūkanų normos mažėja, eksporto užsakymų lygis atsigauna – visa tai sudaro prielaidas sparčiam Lietuvos ekonomikos, investicijų ir paskolų portfelio augimui“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Inga Skisaker.
Gyventojų finansavimo apimtys per 2024 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 8 proc. ir metų pabaigoje sudarė 5,7 mlrd. eurų. Prie augančios gyventojų finansavimo paklausos prisidėjo padidėjęs aktyvumas būsto rinkoje bei augantys vartojimo finansavimo poreikiai.
Bendras „Swedbank“ Lietuvoje paskolų portfelis per 2024 m. išaugo 13 proc. ir metų pabaigoje priartėjo prie 9,7 mlrd. eurų.
„Swedbank“ indėlių apimtis 2024 m. padidėjo 9 proc., palyginti su ankstesniais metais, ir gruodžio pabaigoje sudarė 16,5 mlrd. eurų. Indėlių augimas fiksuotas ir tarp privačių klientų, ir tarp įmonių. Tuo metu bendras investavimo ir ilgalaikio taupymo priemones naudojančių klientų skaičius praėjusių metų pabaigoje viršijo 200 tūkstančių.
„Didžiąją šalies namų ūkių finansinio turto dalį vis dar sudaro banko sąskaitose laikomi pinigai ir indėliai. Gyventojų investicijos į akcijas, fondus ir kitas finansų rinkų priemones Lietuvoje sudaro apie 3 proc. nuo BVP, kai Europoje šis santykis siekia 30 proc., o Švedijoje – daugiau nei 50 proc. Laisvų lėšų nukreipimas į grąžą generuojančias priemones yra viena iš pagrindinių prielaidų spartesniam gyventojų finansinio turto augimui ir jų finansinės gerovės užtikrinimui“, – komentuoja I. Skisaker.
Banko paskolų ir indėlių santykis 2024 m. pabaigoje siekė 59 proc. Nuostolio požymių turinčių paskolų portfelis 2024 m. išliko panašiame lygyje kaip 2023 m. ir praėjusių metų pabaigoje sudarė apie 0,5 proc. nuo viso paskolų portfelio.
Praėjusiais metais „Swedbank“ bankomatuose pradėta diegti bekontaktės technologijos, taip pat įgarsinti meniu, kuriais patogiau naudotis su regėjimo apribojimais susiduriantiems klientams. Per 2024 m. „Swedbank“ toliau plėtė investuojantiems šalies gyventojams skirtų paslaugų spektrą.
