Tai parodė gyvybės draudimo ir taupymo paslaugas teikiančios bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ inicijuotas tyrimas. Tik kas dešimtas apklaustasis lėšas papildomai investuoja į produktą, už kurį gavo lengvatą.
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, iš tūkstančio apklaustųjų tik 30 proc. nurodė, kad naudojasi galimybe susigrąžinti lėšas. Dažniausiai GPM lengvata naudojasi 40-49 metų (38 proc.) didmiesčio gyventojai (32 proc.), uždirbantys didesnes pajamas (43 proc. respondentų, kurie naudojasi GPM lengvata, uždirba augiau negu 1251 eurą).
Apklausa atskleidė, kad susigrąžintas GPM lėšas gyventojai yra labiau linkę išleisti kasdienėms reikmėms (40 proc.), panaudoti atostogoms ar kitiems brangesniems pirkiniams (12 proc.).
10 proc. respondentų, kurie naudojasi GPM lengvata, nurodė, kad gautus pinigus reinvestuoja į ilgalaikius investavimo sprendimus (trečios pakopos pensijų fondai, investicinis gyvybės draudimas, kaupimas vaiko ateičiai ir t. t.).
7 proc. apklaustųjų susigrąžintas lėšas investuoja į kitus finansinius instrumentus (investiciniai fondai, akcijos, ETF ir t.t.), 23 proc. šias lėšas atideda santaupoms.
„Investavimas labiau primena maratoną, o ne sprintą. Todėl, norint sparčiau kaupti didesnę sumą ateičiai, svarbu išnaudoti visas papildomas galimybes, pavyzdžiui, valstybės siūlomas paskatas ir taupymo lengvatas, tokias kaip GPM lengvata, – teigė SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė. – Nors reikia laikytis griežtos finansinės drausmės, tačiau ilguoju laikotarpiu toks sprendimas gali užtikrinti papildomą grąžą neprisiimant didesnės rizikos.“
SEB banko ekspertai skaičiuoja, kad, į trečios pensijų pakopos sąskaitą ar pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį kiekvieną mėnesį pervedant po 125 eurus, deklaruojant pajamas galima atgauti iki 300 eurų. Taip per dešimt metų savo ateičiai galima atsidėti 15 tūkst. eurų.
Darant prielaidą, kad per šį laikotarpį bus uždirbta 5 proc. metinė grąža (atskaičius administravimo mokesčius), tai po dešimties metų bus sukaupta 19,5 tūkst. eurų. Tačiau, jei kasmet gaunama lengvata bus grąžinama į pensijų kaupimo ar investicinio gyvybės draudimo sąskaitą, tai sukaupta suma padidėtų beveik 4 tūkst. eurų – iki daugiau negu 23 tūkstančių eurų. Vadinasi, tie 10 proc. gyventojų, kurie reinvestuoja pinigus, galimai uždirbs daugiau negu tie, kurie išleidžia kasdienėms reikmėms.
„Matant apklausos rezultatus, teigiamai nuteikia faktas, kad 40 proc. respondentų atgautus pinigus naudoja galvodami apie ilgąjį laikotarpį – atideda juos santaupoms arba investuoja. Tačiau daugiau negu pusė respondentų renkasi šias lėšas išleisti trumpalaikiams malonumams. Dar beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų nurodė, kad kiekvienais metais elgiasi skirtingai, kas irgi rodo finansinio nuoseklumo stoką“, – įžvalgomis dalijosi S. Strockytė-Varnė.
Respondentai taip pat nurodė investuojantys atgautą GPM į nekilnojamąjį turtą, šiomis lėšomis mokantys už paskolą ar investuoja į didelės rizikos finansinius instrumentus, taip pat naudoja atostogoms, kai norisi sau leisti daugiau negu įprastai.
2023 metų kovą „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo užsakymu tyrimą atliko bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1 000 18–74 metų Lietuvos gyventojų.