Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyriaus vyriausioji specialistė Monika Avižienė pranešime žiniasklaidai teigia, kad tai – itin reikšmingas sprendimas siekiant sumažinti mikroplastiko patekimo į aplinką kiekius: „Tikimasi, kad nauji reikalavimai padės ženkliai sumažinti taršą mikroplastikais. Remiantis skaičiavimais, per 20 metų nauji reikalavimai turėtų padėti išvengti maždaug pusės milijono tonų mikroplastiko patekimo į aplinką“.
Apskaičiuota, kad ES į aplinką kasmet išskiriama 42 000 tonų į produktus tikslingai pridėtų mikroplastikų. Patekę į aplinką jie biologiškai nesuyra ir negali būti pašalinti.
„Mikroplastiko dalelės kaupiasi gyvūnuose, žuvyse, vėžiagyviuose, patenka ir į žmonių organizmus, šios medžiagos randama jūrų, gėlo vandens sausumos ekosistemose, taip pat maiste ir geriamajame vandenyje. Nuolatinis jų išsiskyrimas prisideda prie nuolatinės mūsų ekosistemų ir maisto grandinių taršos. Laboratoriniai tyrimai atskleidė mikroplastiko galimą neigiamą poveikį gyviems organizmams“, – pasakoja specialistė.
M. Avižienė taip pat atkreipia dėmesį, kad priimtame apribojime vartojama plati mikroplastiko apibrėžtis, siekiant, kad visiems neigiamą poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai turintiems mikroplastikams būtų taikomas apribojimas .
„Mikroplastikui bus priskiriamos visos mažesnio nei penkių milimetrų dydžio organinės, netirpios ir atsparios skilimui sintetinių polimerų mikrodalelės“, – pabrėžia ji.
Didžiausias tikslingai pridedamo mikroplastiko taršos šaltiniu aplinkoje laikomos dirbtinėse sporto aikštelių dangose naudojamos užpildo granulės. Mikroplastiko nemažai naudojama kosmetikos gaminiuose, plovikliuose, audinių minkštikliuose, blizgučiuose, trąšose, augalų apsaugos priemonėse, žaisluose, vaistuose, medicinos prietaisuose, kituose produktuose.
Europos Komisija iki 2030 metų aplinkos taršą mikroplastiku siekia sumažinti 30 proc.