„Metų pradžioje fiksavome daugiau nei dukart išaugusį dokumentų dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo srautą. Į lyderių pozicijas veržiasi darbuotojai iš Vidurinės Azijos, nors dar atsilieka nuo baltarusių. Savo nišą atranda ir laikinojo įdarbinimo įmonės: šiemet dėl sprendimų kreipėsi 55 laikinojo įdarbinimo įmonės, o pernai – tik septynios“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė.
Pasak Užimtumo tarnybos, stebimas ir laikinojo įdarbinimo įmonių aktyvėjimas – šiemet į tarnybą jos kreipėsi 13 kartų daugiau, palyginti tuo pačiu metu pernai. Joms priimti 935 teigiami sprendimai iš 1719, pernai – tik 69.
Tuo metu pasikeitus sprendimų struktūrai pagal užsienio pilietybę, sprendimų skaičius daugiausia sumažėjo Baltarusijos piliečiams ir sudarė tik 28 proc. (pernai – 56 proc.).
Tuo metu daugėjo sprendimų, priimtų Uzbekistano piliečiams – nuo 4 proc. iki 24 proc. Antroje vietoje – Kirgizijos piliečiams (12 proc.).
Kaip pastebi Užimtumo tarnyba, pastaruoju metu stipriai išaugo užsienio šalių darbuotojų poreikis. Tą rodo kvotų panaudojimas. Migracijos departamento duomenimis, iš 25,1 tūkst. paslaugų sektoriui skirtos metinės kvotos darbdaviai jau išnaudojo daugiau nei pusę – 13,2 tūkst., pramonės sektoriaus įmonės – 57 proc. (2,9 tūkst. iš 5,1 tūkst.), statybos sektoriaus – 47 proc. (4,6 tūkst. iš 9,8 tūkst.)
Tuo metu kvotomis negalinčios naudotis laikinojo įdarbinimo įmonės šiemet sutelkė dėmesį į sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties šalies darbo rinkai prašymus. Pirmąjį ketvirtį priimti sprendimai užsieniečiams, atvykusiems iš 40 šalių (pernai – iš 37 šalių).
Dažniausiai prašyta sprendimų dėl darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams (51 proc.), tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojams – 5 proc., elektrinio krautuvo vairuotojams, vyriškų drabužių siuvėjams, grybų augintojams – po 2 proc. visų priimtų sprendimų skaičiaus.