TUI pajamos, tenkančios nerezidentams, 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 53,6 proc. ir sudarė 1 046,6 mln. Eur. Didžiausias pajamų dalis sudarė dividendai ir reinvesticijos (730 ir 290,7 mln. Eur). Daugiausia TUI pajamų teko Jungtinės Karalystės (192,1 mln. Eur), Švedijos (151,3 mln. Eur), Estijos (109 mln. Eur) ir Latvijos (107,6 mln. Eur) investuotojams.
Sukauptosios TUI Lietuvoje per metus padidėjo 12 proc. ir 2023 m. birželio 30 d. sudarė 32 mlrd. Eur, arba 45,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 11 171 Eur TUI (2022 m. birželio 30 d. – 10 080 Eur). 2023 m. antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje daugiausia investavo Vokietija (5,7 mlrd. Eur), Estija (3,6 mlrd. Eur), Švedija (3,4 mlrd. Eur), Nyderlandai (2,9 mlrd. Eur) ir Jungtinė Karalystė (2,4 mlrd. Eur). Daugiausia TUI pritraukė finansinės ir draudimo (11 mlrd. Eur) veiklos įmonės.
Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) srautas užsienyje 2023 m. antrąjį ketvirtį buvo teigiamas ir sudarė 67,2 mln. Eur. Didžiausias investicijų srautas fiksuotas Latvijoje (58,9 mln. Eur); pagal ekonominės veiklos rūšis – nekilnojamojo turto operacijų (52,8 mln. Eur) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (44,2 mln. Eur) veiklų įmonėse.
TI pajamos, Lietuvos investuotojų 2023 m. antrąjį ketvirtį uždirbtos užsienyje, sudarė 82 mln. Eur. Didžiąją dalį gautų pajamų sudarė reinvesticijos ir Lietuvos investuotojų gauti dividendai (atitinkamai 39 ir 34,3 mln. Eur) (2 pav.). Daugiausia pajamų gauta iš investicijų Latvijoje (44 mln. Eur), o pagal ekonominės veiklos rūšis – iš nekilnojamojo turto operacijų veiklos įmonių (45,9 mln. Eur).
Lietuvos sukauptosios TI užsienyje per metus padidėjo 24,1 proc. ir 2023 m. birželio 30 d. sudarė 13,2 mlrd. Eur. Lietuvos TI į Europos Sąjungos valstybes nares sudarė 60 proc. Svarbiausios Lietuvos TI užsienyje kryptys: JAV ir Latvija (34,5 ir 16,1 proc. visų Lietuvos TI užsienyje). Didžiausia Lietuvos sukauptųjų TI užsienyje dalis teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėms (46,4 proc., arba 6,1 mlrd. Eur).