„Didesnis įnašas į miesto biudžetą sudarytų didesnes galimybes ne tik gerinti infrastruktūrą, kuri reikalinga ir miesto, ir uosto reikmėms, bet ir uosto finansinius resursus nukreipti aplinkosaugos ir ekologijos klausimams spręsti, su uosto veikla susijusių transporto srautų poveikiui mieste mažinti, sunkiasvorių transporto priemonių gatvių tvarkymui“, – pranešime spaudai cituojamas A. Vaitkus.
Savo ruožtu Susisiekimo ministerija savivaldybę informavo, kad inicijuos Klaipėdos mero pateiktų siūlymų aptarimą su Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijomis.
Susisiekimo ministro 2022 m. lūkesčių rašte Uosto direkcijai kaip vienas iš lūkesčių taip pat įvardintas dialogas su Klaipėdos miestu. Minėtu lūkesčių raštu tikimasi, kad bendrovė skirs miesto savivaldybei lėšų privažiavimo prie uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, kompensuoti savivaldybei priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimą.
Pagal Uosto direkcijos 2023–2026 m. strateginį veiklos planą, 2023 m. skirta 1,8 mln. eurų, o 2024–2025 m. suplanuota – po 1,5 mln. eurų. Atvėrus teisines galimybes miestui skirti ir dalį uosto direkcijos gaunamų dividendų, finansinis uosto prisidėjimas leistų mažinti uosto veiklos poveikį miestui.
ELTA primena, kad pernai metų sausio 1-ąją Klaipėdos uostas iš valstybės įmonės perorganizuotas į akcinę bendrovę.
„Po šios pertvarkos Uosto direkcijos funkcijos išlieka tokios pačios, tačiau kartu atsiranda ir naujų galimybių, pavyzdžiui, vykdyti netiesiogiai su uosto veikla susijusias veiklas ir taip kurti papildomas pajamas bendrovės akcijų savininkui – valstybei, nes 100 procentų bendrovės akcijų priklauso valstybei“, – įgyvendinus uosto pertvarką, pernai sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.