Po rekordiškai žemo vartojimo pasitikėjimo rodiklio 2022 m. rugsėjo mėn. vartotojų pasitikėjimas auga šeštą mėnesį iš eilės.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą kovą, palyginti su vasariu, lėmė teigiami visų jo sudėtinių dalių pokyčiai.
Kovą namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino truputį geriau nei vasarį: kas penktas gyventojas (20 proc.) teigė, kad jo namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 34 proc. manė, kad ji pablogėjo (vasarį – atitinkamai 18 ir 37 proc.).
Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su vasariu, taip pat buvo šiek tiek optimistiškesnės: 24 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, 13 proc. manė, kad ji blogės (vasarį – atitinkamai 22 ir 15 proc.). Kovą 40 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 55 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku (vasarį – atitinkamai 41 ir 54 proc.).
Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas 23 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės (vasarį – 21 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 3 proc. punktais (nuo 35 iki 32 proc.).
Kovą 30 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 18 proc. – mažiau (vasarį – atitinkamai 28 ir 16 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime kovą nesiskyrė. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3, kaime – 1 proc. punktu.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą mieste lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai. Kaimo gyventojai geriau nei vasarį vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas, šiek tiek blogiau – savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. ir šiek tiek pesimistiškiau žvelgė į namų ūkio finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių.
Per metus (2023 m. kovą, palyginti su 2022 m. kovu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7 proc. punktais. Palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, gyventojai optimistiškiau vertina namų ūkio finansines ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, blogiau – savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. ir tokiems pirkiniams kaip baldai, buitinė technika ir pan. ketina išleisti šiek tiek mažiau.
Per metus gyventojų, prognozuojančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. gerės, dalis padidėjo nuo 8 iki 23 proc., manančių, kad ji blogės, – sumažėjo 30 proc. punktų (nuo 62 iki 32 proc.).
Gyventojų, besitikinčių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 15 iki 24 proc., teigiančių, kad ji blogės, dalis sumažėjo nuo 21 iki 13 proc.
Gyventojų, teigiančių, kad per praėjusius 12 mėn. jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis sumažėjo nuo 23 iki 20 proc., o teigiančių, kad padėtis pablogėjo, dalis padidėjo 11 proc. punktų (nuo 23 iki 34 proc.).
Gyventojų nuomonė apie numatomas išlaidas tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika per metus pasikeitė nedaug: 30 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. didesniems pirkiniams ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 18 proc. – mažiau (prieš metus – atitinkamai 32 ir 17 proc.).
Šalies ekonominės padėties pasikeitimą kovą gyventojai vertino šiek tiek geriau nei vasarį: 11 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 66 proc. – kad pablogėjo (vasarį – atitinkamai 9 ir 69 proc.).
Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, 54 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo (vasarį – 52 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 8 proc. gyventojų teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų.
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi pusė (50 proc.) gyventojų, 18 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (vasarį – atitinkamai 48 ir 17 proc.).
Kovą gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo šiek tiek optimistiškesnė: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis sumažėjo nuo 46 iki 43 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 13 proc. gyventojų (vasarį – 11 proc.).
Duomenys surinkti kovo 1–19 dienomis apklausus 1292 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktus respondentus.