Bylos duomenimis, kaltinamasis N. J., siekdamas apgaule gauti kreditą bei subsidiją iš verslumą skatinančio projekto, finansuojamo iš Europos socialinio fondo, galimai turėdamas nusikalstamą sumanymą suklaidinti atsakingus asmenis, jau turėdamas transporto priemonę „Porsche Cayenne“ ir žinodamas, kad transporto priemonės už 34 500 nepirks, šiuos duomenis įtraukė į juridinio asmens prašymą verslumo skatinimo kreditui gauti.
L. C. kaltinamas, jog būdamas uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi šioje bendrininkų grupėje veikė kaip padėjėjas. Manoma, jog veikiant kartu su kaltinamuoju N. J. jis pateikė realybės neatitinkančius dokumentus, reikalingus N. J. apgaule įgyti kreditą ir subsidiją.
Pateikus galimai klaidingus duomenis ir gavus palankų sprendimą suteikti 24 000 eurų kreditą, 2018 m. vasario 18 d. kaltinamieji galimai pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus – transporto priemonės „Porsche Cayenne“ pirkimo-pardavimo sutartis. Vienoje sutartyje nurodoma, jog L. C. įmonė iš N. J. perka minėtą automobilį už 5000 eurų, o kitoje sutartyje nurodoma, jog N. J. vadovaujama įmonė iš L. C. vadovaujamos įmonės perka tą patį automobilį už 34 500 eurų, nors toks sandoris taip pat, manoma, nevyko.
Įtariama, jog po keleto dienų (2018 m. vasario 21 d.) N. J. pasirašė kredito sutartį, kuria prieš kredito gavimą įsipareigojo pateikti dokumentus, pagrindžiančius kredito panaudojimą pagal paskirtį ir pateikė galimai suklastotą „Porsche Cayenne“ pirkimo-pardavimo sutartį, po ko vėliau gavo 24 000 eurų kreditą. Tęsdamas galimai nusikalstama veiką ir žinodamas, kad pagal projektą paskolos gavėjas turi teisę gauti 50 procentų darbuotojų dalies darbo užmokesčio kompensaciją, N. J. pateikė paraišką ir gavo 12 000 eurų subsidiją.
L. C. kaltinamas dėl bendrininkavimo kreditiniam sukčiavimui (Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 207 str. 1 d.), N. J. dėl kreditinio sukčiavimo (BK 207 str. 1 d.). Ikiteisminio tyrimo metu abu kaltinamieji savo kaltės klausimą komentuoti atsisakė.