„Ifo“ instituto pasitikėjimo barometras, paremtas maždaug 9000 įmonių atsakymais, smuko nuo 85,6 punkto lapkričio mėnesį iki 84,7 punkto gruodį. Tai žemiausias rodiklis nuo 2020 m. gegužės, kai Europa buvo krečiama pandemijos padarinių.
„Vokietijos ekonomikos silpnumas tapo chroniškas“, – pareiškime teigė „Ifo“ prezidentas Clemensas Fuestas.
Apskritai Vokietijos įmonės dabartinę padėtį vertino geriau, tačiau pesimistiškiau žvelgė į didžiausios Europos ekonomikos perspektyvas.
Gamybos sektoriaus nuotaikos ir toliau blogėjo. Įmonės buvo „mažiau patenkintos“ dabartinėmis sąlygomis ir „gerokai niūriau“ vertino ateitį. „Ifo“ teigimu, sumažėjo užsakymų skaičius, pranešama apie gamybos mažinimą.
Paslaugų sektoriuje ir prekyboje nuotaikos taip pat tapo pesimistiškesnės. Apklausos duomenimis, bendras įmonių pasitikėjimas pagerėjo tik statybų sektoriuje.
Pramonei neišsikapstant iš sunkumų, Vokietijos neišvengiamai laukia antri iš eilės recesijos metai, prognozuoja šalies vyriausybė.
Gamintojai „nemato šviesos tunelio gale, todėl jau kelerius metus besitęsianti gamybos mažėjimo tendencija vis dažniau lemia darbo vietų mažinimą“, aiškino valstybinio skolintojo KfW analitikas Philippas Scheuermeyeris.
„Abejotina, ar pinigų politikos švelninimo pakaks padėčiai pakeisti“, – pridūrė jis.
Pastaraisiais mėnesiais Europos Centrinis Bankas kelis kartus sumažino palūkanų normas, atsižvelgdamas į ekonominį silpnumą euro zonoje.
Skolinimosi išlaidos valiutų bloke nusmuko nuo visų laikų aukštumų, o ECB pirmininkė Christine Lagarde leido suprasti, kad ECB pinigų politika ir toliau bus švelninama.
Tuo tarpu analitikai sumažino Vokietijos ekonomikos augimo prognozes ir įspėjo, kad ekonominė veikla gali dar labiau nukentėti, jei išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas padidins muitus europietiškoms prekėms.