Jauniausia šalis Žemėje nori išmokyti Europą, kaip apsirūpinti energija

Po keliu, vedančiu į apsnigtą kalną Hellisheiði regione pietvakarių Islandijoje, pro porėtą vulkaninę uolieną veržiasi verdančio vandens upė. Viršuje – stori plieniniai vamzdžiai, prijungti prie geodezinių kupolų, kurių kiekvienas slepia po geoterminį gręžinį.

Steinþóras Níelssonas, ISOR („Iceland Geosurvey“) vyresnysis geologas, priparkuoja savo automobilį šalia vieno iš tų apvalainų namukų. Jis su komanda analizuoja uolienų pavyzdžius, paimtus iš gręžinių, kad išsiaiškintų, kaip geriausia gręžti, o tada tikrina, kaip karšto vandens tiekimą paveikia garų naudojimas elektros energijai gaminti – ja aprūpinami ne tik vietiniai gyventojai, bet ir sostinė Reikjavikas.

Prieš 60 milijonų metų susiformavusi Islandija yra jauniausia šalis žemėje – ji vis dar auga. Susidūrusios Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės formuoja storą siūlę virš šios Arkties šalies, kuri tempiasi, o kiekvienoje įtrūkio vietoje paleidžia po pliūpsnį šviežios magmos.

Virsmo pasekmės epinės: ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai ir didžiuliai geoterminiai ištekliai, dėl kurių per pastarąjį šimtmetį Islandija iš skurdžios šalies tapo 15-ta turtingiausia šalimi pasaulyje.