„Sodra“ skelbė, kad didžiausi atlyginimai šį rugsėjį buvo Neringoje, Vilniuje, Kauno mieste ir rajone bei Vilniaus rajone. Pirmoje vietoje – Neringos savivaldybė su 1300 eurų į rankas.
„Vis dėlto abejotina, ar neringiškiai uždirba daugiausiai Lietuvoje. Nekilnojamąjį turtą šiame kurorte įsigiję sostinės gyventojai linkę deklaruoti čia ir gyvenamąją vietą“, – anksčiau komentavo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Sostinėje vidutinės darbo pajamos perkopia 1100 eurų po mokesčių. Arti 1000 eurų ribos (992 eurų) ir Kauno miesto savivaldybė.
„Nuo 2016-ųjų darbo pajamų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų šalies savivaldybių pradėjo didėti ir šį rugsėjį pasiekė 45 procentus. Sostinėje vidutinės darbo pajamos rugsėjį siekė 1830 eurų (prieš mokesčius), o kitų savivaldybių vidurkis – 1260 eurų“, – „Sodros“ duomenis pristatė analitikė.
Didelis – 37 procentų – atotrūkis tarp dešimties savivaldybių su didžiausiais darbo pajamų vidurkiais (1550 eurų) bei dešimties savivaldybių su mažiausiais vidurkiais (1130 eurų).
„Paskaičiavau, kas ten pateikta – 68 proc. pagal mane, gal ir nėra toks didelis atotrūkis. Galbūt čia skaičiavimo metodologijos klausimas, bet tas 45 proc. man šiek tiek gąsdinantis skaičius, aš jei skaičiuočiau, tai atotrūkį mažesnį suskaičiuočiau.
Taip tai gana didelis atotrūkis 45 proc. ir pagal pateiktus skaičius – 1260 eurų palyginus su 1830 eurų, tai yra 68 proc. gauna atlyginimo tie regionai, lyginant su Vilniumi. Tai šiek tiek mažiau nei 45 proc. atotrūkis“, – „Delfi TV“ laidoje „Piniginiai reikalai“ komentavo Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. trečiąjį ketvirtį „ant popieriaus“ darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų siekė 305 eurus. Didžiausią bruto darbo užmokestį – 1821,5 eurų – gavo Vilniaus miesto darbuotojai. Mažiausiai – 1080,7 eurų – uždirbo Zarasų rajono savivaldybės darbuotojai, o jų bruto alga buvo 740,8 eurų mažesnė nei Vilniaus miesto savivaldybės.