Dar neseniai iš lietuvių šaipęsi latviai stebisi: kodėl juos taip aplenkė kaimynė?

Tai, kad Lietuva šiandien dauguma rodiklių smarkiai lenkia Latviją, pripažįsta ne vienas ekspertas – pradedant demografais ir baigiant ekonomistais. Net ir pandemiją Lietuvos ekonomika sugebėjo sėkmingai išnaudoti proveržiui. Kodėl lietuviams taip sekasi, ir kuo šiuo atveju jiems nusileidžia latviai? Latviško portalo „Delfi“ apsilankė Lietuvoje, pasikalbėjo tiek su Lietuvos, tiek su Latvijos ekonomistais.

Latvijos prezidentas paragino šalį iki 2030 metų ekonomikos vystymo klausimais būtinai pasivyti kaimynines valstybes. Rudenį, vaizdingai aprašydamas situaciją, Egilis Levitas pastebėjo, kad Latvija „turi patį silpniausią variklį iš visų Baltijos valstybių“: „Pas kitus geresnės mašinos su galingesniais varikliais... Mūsų šalis per silpna, ir dėl to kalta ne viena kažkokia detalė, o daug detalių, kurias būtina keisti geresnėmis – tai ir išsilavinimas bei mokslas, reikiamų specialistų paruošimas“.

Iškalbingais skaičiais Baltijos „mašinų ypatybes“ aiškina ir vyriausiasis Latvijos banko ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras Olegas Krasnoperovas: „Paskutinį XX amžiaus dešimtmetį prie rytinės Latvijos sienos nedarbas viršijo 20 proc. Šalyje fiksuotas labai menkas ekonominis aktyvumas, buvo didelis nusikalstamumas... Bet jau XXI amžiaus pradžioje Latvijos ir Lietuvos ekonomikos tarsi susilygino. Dabar Lietuvoje BVP vienam gyventojui didžiausias Baltijos valstybėse (sudaro 89 proc. vidutinio Europos Sąjungos lygio, o Latvijos – viso labo 72 proc.). Mūsų ekonomikos augimo tempai kiekvienais metais atsilieka 1-2 proc. Iš pradžių nepastebimas atrodęs atsilikimas susikaupė į gana pastebimą. Būtent tie keli procentai per metus ir lemia, kur yra Baltijos valstybių sostinė, ir kas ten gyvena“.