Jos ekonomika po pandemijos turėjo suklestėti, tačiau vėl ėmė strigti

Kinija didžiuojasi tvirta, nesvyruojančia lyderyste ir stabiliu ekonomikos augimu. Dėl to linkstama spėti, kad jos prognozės optimistinės. Visgi per pastaruosius mėnesius antra pagal dydį pasaulio ekonomika pateikė aibę siurprizų, sugluminusių tiek daugel mačiusius Kinijos stebėtojus, tiek įžvalgiausius investuotojus.

Tarkim, per trejetą pirmųjų šių metų mėnesių Kinijos ekonomika augo sparčiau negu tikėtasi, ir taip nutiko dėl stebėtinai staigaus „išėjimo“ iš COVID-19 pandemijos. Vėliau, balandį ir gegužę, teko stebėti priešingą tendenciją – lėtesnį nei tikėtasi ekonomikos atsigavimą. Mažmeninės prekybos, investicijų ir prekybos nekilnojamuoju turtu rodikliai visai nepateisino lūkesčių, o Kinijos miestų jaunimo nedarbo lygis peržengė 20 proc. ribą: toks aukštas jis dar nebuvo nuo pat stebėjimo pradžios 2018 m. Dabar kai kurie ekonomistai mano, kad, lyginant su pirmo ketvirčio dinamika, antru metų ketvirčiu ekonomika gali visai nepaaugti. Vertinant Kinijos standartais, tai būtų dvigubas nuosmukis, teigia banko „Nomura“ ekonomistas Ting Lu.

Kinijos ekonominė situacija neatitinka ir trečios prognozės. Šalis, laimei, netapo infliaciją pasaulio ekonomikoje sukeliančia jėga. Nors šiemet jos naftos poreikis ir padidėjo, pasauliniu etalonu laikoma „Brent“ žalios naftos kaina nuo sausį užfiksuotų aukštumų nukrito daugiau nei 10 proc.