Tačiau „Dognus“ vadovas Arūnas Vasiliauskas atšauna, kad oponentų keliami kaltinimai dėl sankcijų pažeidimo tiesiog yra gynybinė strategija.
„Kaip tapo žinoma nagrinėjant Baltijos šalių industrinio perdirbimo centro (BŠIPC) bankroto bylą, įmonė nesąžiningai, nesilaikydama privalomo eiliškumo, išimtine tvarka atsiskaitė tik su keliais kreditoriais („BluOr Bank“ ir „AOC Invest“) ir esant faktiniam BŠIPC nemokumui pervedė jiems daugiau kaip 6 mln. eurų“, – „Delfi“ sakė jis.
Savo ruožtu D. Petrauskas pabrėžė, kad mokėjimai „BluOr Bank“ ir „AOC Invest“ atlikti apytiksliai vieni metai prieš bankroto bylos iškėlimą.
„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kol bendrovei neiškelta bankroto byla, įstatymai nenustato kreditorių lygybės principo, nenustato privalomo mokėjimų eiliškumo“, – aiškino advokatas.
Apie susiklosčiusią situaciją „Delfi“ pirmieji papasakojo „Constat“ atstovai. D. Petrauskas sakė, kad šiuo atveju viešasis interesas kilo dėl kelių priežasčių.
„Galimai atliekama tyčinė veika, kuria siekiama sudaryti galimybes Rusijos bendrovei apeiti taikomas sankcijas bei sudaryti galimybę turėti didelę lėšų sumą Europos Sąjungos ribose.
Tam įgyvendinti galimai buvo suklastota reikalavimo perleidimo sutartis, o, atsižvelgiant į tai, visuomenei aktualu žinoti, kad tokie veiksmai daromi pasitelkiant Lietuvoje įregistruotą juridinį asmenį ir kad toks elgesys netoleruotinas“, – sakė jis.
Kaip žinia, po to, kai Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo neišprovokuotą ir nepateisinamą invaziją į Ukrainą, ES nustatė daugybę naujų sankcijų Rusijai. Sankcijos taikomos aibei asmenų ir subjektų, tarp jų – aukšto rango pareigūnai ir karinis personalas, įtakingi verslininkai, bankai ir finansų įstaigos.
Savo ruožtu A. Vasiliauskas tvirtino, kad „Constat“ dar praėjusių metų vasarą kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie BŠIPC kreditoriams galimai taikomas sankcijas.