Ciniškas požiūris į ūkininkus stebina ir prieniškę Rasą: mes dirbame tikrai ne dėl išmokų

Netoli Prienų, Strielčių kaime, gyvena ūkininkė Rasa Rasimaitė. Paragavusi gyvenimo sostinėje, o vėliau – ir Vokietijoje, ji nusprendė grįžti į savo gimtinę ir prisijungti prie vis didėjančio tėčio ūkio. Šiandien Rasa šeimininkauja tūkstančio hektarų ūkyje ir sako, kad visi čia atliekami darbai jai teikia prasmę.

Pas ūkininkę Rasą Rasimaitę, į Strielčių kaimą, atvažiavome vieną šiltą gegužės dieną. Pirmiausia užsukę į ūkines patalpas ir į automobilius įsidėję kėdes, mes nuvažiavome į Rasos prižiūrimus laukus, šalia kurių ir prisėdome pasikalbėti su šio straipsnio heroje.

Paklausta, kaip šiuo metu gyvena, Rasa užtikrintai atsakė: „Nesiskundžiu. Darau tai, ką moku ir kas man patinka. Ir net jeigu tų darbų yra daug, jie turi prasmę.“

Šio pokalbio metu su ūkininke Rasa mes aptarėme daug svarbių ir įdomių dalykų. Pirmoje pokalbio dalyje pašnekovė papasakojo apie save – kodėl nutarė grįžti į tėčio ūkį, kaip jame teko užsitarnauti pagarbą ir kaip prisidėjo prie ūkio vystymo. Kiek vėliau Rasa pasidalino, su kokiomis problemomis šiuo metu susiduria ūkininkai, taip pat papasakojo, kas šiuo metu žemės ūkyje yra paklausu.