Druskininkietis juvelyras ir verslininkas Cikanavičius – apie pigieną ir už auksą brangesnį gintarą

Kai pašnekovas pradėjo atidarinėti stalčiukus ir iš jų traukti briliantus, sidabrinius ir auksinius žiedus, pusbrangius akmenis, atidarinėti įspūdingų papuošalų dėžutes – man moteriškai tiesiog žadą atėmė.

Elvyras Cikanavičius kartu su žmona Rūta priima savo biure, kuris veikia nuo seno juvelyrikos sostinės tituluojamuose Druskininkuose. Čia pat pirmame aukšte savo dirbiniais puikuojasi viena iš kelių dešimčių įkūrėjų valdomų parduotuvių.

O jums teko rankose laikyti kamėją? Akmenį, iš kurio ir kilo šios įmonės pavadinimas. Tai brangakmenis arba pusbrangis akmuo, kuriame iškiliai išraižyta moters galva. Paprastai raižinys būna šviesesnis negu pagrindas. Man tokios segės arba pakabukai užsifiksavo iš senų paveikslų ar filmų, kur juos segėdavo iškilios damos. Pačios brangiausios kamėjos yra saugomos San Peterburgo Ermitaže. Ne tokių masyvių kamėjų rinkinį šį kartą teko pačiupinėti ir pašnekovo kabinete.

O tas kabinetas niekuo neprimena sterilaus, neretai stiklinio tradicinio verslininko biuro. Tvyro maloniai kūrybiška aplinka, sienos nukabinėtos daugybės lietuvių dailininkų paveikslais. Elvyras vardija jų autorius, kurių darbus tai įvairiose mugėse nupirkdavo, tai jų parodą surengęs nuosavoje „Studijos“ galerijoje įsigydavo. Čia pat garbingoje vietoje ir jo dailės mokytojo Andriaus Mosiejaus ir Kauno dailininko Modesto Malinausko darbai.