Jurbarkiečių šeimos stebinantys gyvenimo vingiai: nuo religinių persekiojimų sovietmečiu iki verslo po penkiasdešimtmečio

„Džiovinuko“ kavinaitėje jau kvepia vasara – braškėmis, obuoliais, sodo ir miško uogomis bei daržovėmis. Džiovyklose bręsta įvairių spalvų ir skonių gardėsiai, kurie suvilioja vis daugiau ir daugiau gurmanų.

Vos prieš trejetą metų Jurbarke nuosavą verslą sukūrę Jolanta ir Ričardas Tarozai – įdomaus likimo žmonės: jie kone 15 metų užsiėmė misionieriška veikla ir tiek pat laiko – butų ir namų remonto darbais. O sulaukę 50-ies visa galva nėrė į naują, iki tol nepatirtą sritį – nuosavą džiovinukų gamybos verslą.

Jolanta – juvelyrė, dirbo Druskininkų meno gaminių įmonės „Ūlos“ padalinyje Palangoje: „Kai griuvo sovietinė sistema ir sužlugo toji įmonė, tie, kas galėjo, ėmėsi individualios veiklos, bet aš neturėjau jokių patalpų, todėl juvelyrikos teko atsisakyti“, – pasakoja iš Klaipėdos kilusi pašnekovė.