Kai pavasarį vykome į Panevėžį aplankyti sendaikčių prekeivio Audriaus, jo žmona Aušra neliko nepastebėta. Tame pačiame miesto turguje, kitąpus tako vyro blusturgiukui, ji turi įkūrusi savo butiką. Jame galima rasti pačių įvairiausių prekių – nuo indų iki Aušros rankomis megztų drabužių.
Kaip šiandien prisimena butiko šeimininkė, pirmiausia polinkį prekybai ji pajuto padėdama vyrui jo blusturgiuke, o vėliau, kai nuo siuntomis gaunamų sendaikčių norėjosi atskirti moterišką asortimentą, nutarė įkurti savo butiką.
Su Panevėžio turguje prekiaujančia Aušra kalbame ankstų pirmadienio rytą. Tuo metu ji ne butike – mat žiemos metu, sako ji, prekyba ten sustoja, todėl prekiauja tik nuo penktadienio iki sekmadienio.
Turėdamos laiko, mudvi pasikalbėjome apie tai, kiek kainuoja turėti prekyvietę Panevėžio turguje, kodėl tiesioginės „Facebook“ transliacijos atneša daugiau pajamų ir kaip Aušra nustato savo mezginių kainas.